Iš automobilio ir variklio sklindantys garsai, kurių nereikėtų ignoruoti

Nors automobiliams įprasta skleisti įvairius garsus, neįprastas triukšmas ar bildesys gali tapti perspėjimu, kad kažkas negerai. Atsilaisvinusios, pernelyg įkaitusios ar nusidėvėjusios dalys dažniausiai kelia specifinius garsus, taip leisdamos laiku užsiimti problemos šaltinio paieškomis. Tačiau tam, kad paieškos būtų sėkmingos, pirmiausia reikia suvokti, kurie garsai yra įprasti, o kurie – ne, ir ką jie reiškia.

Ar tai būtų galimas variklio gedimas, ar su saugumu susijusi rizika, ankstyvas problemos identifikavimas gali padėti išvengti rimtų gedimų ir didelių išlaidų.

Skirtumas tarp švilpimo ir zvimbimo

Nuo pažeistų langų tarpiklių iki suskeldėjusios turbokompresoriaus žarnos – pasigirdęs švilpimas ir zvimbimas gali signalizuoti apie visą eilę problemų. Kadangi šie garsai gali skirtis, svarbu įvertinti jų stiprumą ir suprasti, iš kur jie sklinda.

Švilpimą paprastai sukelia pro siaurą plyšį patenkantis oras, o štai zvimbimas dažnai įspėja apie mechaninės dalies gedimus, pvz., susidėvėjusias arba tepimo netekusias judančias dalis.

Įprastai garso stiprumas nurodo problemos rimtumą. Pvz., jeigu lyg iš niekur pasigirdo garsus švilpimas arba zvimbimas, reikėtų nieko nelaukiant sustabdyti automobilį ir įsitikinti, kad tęsti kelionę saugu. Jei garsas ne toks didelis, stipriai nerimauti nereikia, tačiau atsarga gėdos nedaro. Tiesa, pasigirdusių garsų stiprumą gali lemti ir automobilio garso izoliacija – kuo ji geresnė, tuo silpniau girdėsis visi išoriniai garsai.

Ar lengva pataisyti?

Priklausomai nuo problemos, kai kurias jų galima pataisyti gana greitai ir nesudėtingai. Švilpimą gali lemti net valytuvai arba atsilaisvinusios plastikinės detalės, tad bėdą galima išspręsti juos viso labo pritvirtinus arba pakeitus.

Kai kurie vairuotojai kartais automobiliuose įmontuoja ultragarsinius švilpukus žvėrims atbaidyti, ir jų švilpimas girdimas važiuojant 50 km/h ir greičiau.

Visgi neretai neįprastą švilpimą ar zvimbimą lemia pažeistos turbokompresoriaus, tarpinio oro aušintuvo (interkulerio), vakuumo žarnos arba prakiurusi išmetimo sistema. Kartais šios bėdos išsprendžiamos tiesiog tinkamai prijungus žarnas, tačiau dažnu atveju remontui atlikti reikia tinkamų įrankių ir žinių.

Bet kuriuo atveju, laiku pastebėjus bėdą galima apsisaugoti nuo didesnės žalos (ir išlaidų).

Tiksėjimas ir kalimas: variklio pagalbos šauksmas

Pasigirdęs kalimas ir tiksėjimas dažnai sklinda iš variklio, ypač jeigu garsas kinta paspaudus akceleratoriaus pedalą. Visi garsai nuo švelnaus tiksėjimo iki besidaužančio metalo gali pranešti apie žemą alyvos slėgį arba pažeistą švaistiklį, ir daugumą šių problemų reikia spręsti kaip įmanoma greičiau.

Ką reiškia automobilio skleidžiami tiksintys garsai?

Jeigu išgirdai tiksėjimą, sklindantį iš variklio skyriaus, tai gali reikšti, kad kai kurios judančios dalys sugedo arba nėra tinkamai suteptos. Įprastai šis garsas yra šiek tiek švelnesnis už variklio kalimą, ir greitas problemos sprendimas gali apsaugoti nuo žalos.

Variklio tiksėjimą gali lemti keletas priežasčių:

• Žemas variklio alyvos slėgis – viena dažniausių variklio tiksėjimo priežasčių, ją neretai lemia alyvos trūkumas arba nusidėvėjęs siurblys. Tokiu atveju skydelyje turėtų įsižiebti perspėjimo indikatorius.
• Vožtuvų sistema. Daugumos šiuolaikinių automobilių vožtuvai reguliuojami automatiškai, tačiau kai kuriuose varikliuose vis dar esama vožtuvų, kuriuos reikia sureguliuoti rankiniu būdu. Kitu atveju jie ims skleisti tiksintį garsą ir gali pažeisti variklį.
• Užvedimo žvakės. Atsilaisvinusios arba sugedusios užvedimo žvakės gali kelti tiksėjimą. Netinkamai veikiančios žvakės reikiamu metu neuždega degalų mišinio, o netinkamai įstatytos jos lemia pratekėjimą.
• Pažeistos smulkios variklio detalės ir (ar) diržai. Diržas arba sankaba gali būti pažeisti ir dirbant varikliui skleisti tiksintį garsą.
• Kiaura išmetimo sistema. Nedidelės skylės išmetimo sistemoje, ypač netoli variklio, gali lemti tiksėjimą. Ieškok tamsių dėmių – jos padės rasti nuotėkį.

Išgirdus tiksėjimą pirmiausia patikrink variklio alyvos lygį – variklis gali deginti arba praleisti alyvą, o važiavimas be alyvos gali turėti rimtų pasekmių. Bet kokiu atveju automobilį reikėtų gabenti į servisą, kur problema bus išspręsta.

Variklio kalimas – gerokai rimtesnis

Įprastai variklio kalimas atsiranda „negydant“ tiksėjimo arba kažkam lūžus, išgirdus tokį garsą reikėtų sunerimti.

Priklausomai nuo garso stiprumo problema gali slypėti daug kur: nuo pernelyg žemo oktaninių dalelių skaičiaus benzine ar anglies sankaupų cilindruose iki netinkamo degimo laiko ar lūžusio švaistiklio. Kalančio variklio eksploatavimas gali lemti rimtą žalą, todėl rekomenduojama kuo greičiau užgesinti automobilį ir susisiekti su savo mechaniku.

Stabdžių ir transmisijos problemos

Važiuojant juda daugybė stabdžių ir transmisijos sistemų dalių, kurios dažnai liečiasi su kitomis metalinėmis detalėmis. Kai viskas veikia tinkamai ir yra geros būklės, šis kontaktas neskleidžia jokio garso, tačiau net mažiausi nukrypimai nuo normos gali kelti didelį garsą – jeigu laiku sureaguosi į jo siunčiamą signalą, bėdą, tikėtina, išspręsi greitai ir nesudėtingai.

Stabdžių cypimas arba gremžimas: kai stabdžiai prašo pagalbos

Jeigu stabdymo metu girdėti cypimas, metalo trynimasis ar bildesys, tikėtina, kad nusidėvėjo arba buvo pažeistos stabdžių kaladėlės arba diskai.

Stabdžių kaladėlės sudarytos iš plieninės plokštelės ir ją dengiančio storo frikcinės medžiagos sluoksnio. Kai ši medžiaga nusidėvi, plokštelė ima liestis prie disko, todėl pasigirsta cypimas arba gremžimas. Be to, sumažėja stabdymo jėga, o skydelyje gali įsižiebti stabdžių kaladėlės formos lemputė.

Nepamiršk, kad eksploatuoti tokios būklės automobilį yra rizikinga, be to, kyla pavojus pažeisti kitas stabdžių sistemos dalis.

Jei stabdymo metu pasigirsta beldimas ir juntamas drebėjimas, panašu, kad nusidėvėjo arba buvo pažeisti stabdžių diskai. Įprastai jie pažeidžiami (metalas deformuojasi) esant ypač staigiam temperatūrų skirtumui, pvz., po staigaus ir stipraus stabdymo įvažiavus į balą.

Kartais cypia net naujos stabdžių kaladėlės ar diskai. Visgi tai turėtų būti tik laikina, kol nusitrins viršutinis šių dalių sluoksnis.

Iš transmisijos sklindantis gremžimas reiškia rimtesnes bėdas

Automobilio transmisija turėtų veikti sklandžiai – ūžimo, trinties ar gremžimo garsai nėra įprasti.

Transmisijos sistema yra sudaryta iš daugybės velenų, guolių, krumpliaračių, vožtuvų ir kitų metalinių dalių. Netinkamai veikiančios transmisijos dalys dažnai kelia drebėjimą ir gremžimo arba ūžimo garsą. Jei transmisijos skysčio lygis yra nepakankamas, taip pat gali išgirsti neįprastų garsų dėl padidėjusios trinties tarp judančių detalių.

Kad išvengtum didesnės žalos, šias problemas reikėtų spręsti kaip įmanoma greičiau. Jeigu įmanoma, vos išgirdus neįprastus garsus reikėtų sustabdyti automobilį ir susisiekti su mechaniku. Transmisijos remontas gali kainuoti tūkstančius eurų, tačiau kartais padėti paprasčiausias skysčio pakeitimas, ypač laiku pastebėjus problemą.

Išmetimo sistema, diržai ir padangos

Nors dauguma neįprastų automobilio garsų gali būti apgaulingi, išmetimo sistemos, padangų ir diržų skleidžiami garsai yra saviti ir nesunkiai atskiriami. Kai kurie iš jų nereiškia jokio pavojaus, tačiau gali perspėti apie įvairias problemas, pradedant padidėjusiomis emisijomis ir baigiant galimu variklio gedimu.

Variklio barškėjimas ir garsus veikimas laisvąja eiga įprastai sklinda iš išmetimo sistemos

Automobilio išmetimo sistema valdo variklio garsą ir išmetamąsias dujas nukreipia iš išmetimo kolektoriaus į orą. Ją sudaro keletas metalinių vamzdžių su tarp jų įsiterpusiais rezonatoriais, duslintuvais ir katalizatoriais, kurie gali būti pažeisti ir laikui bėgant pradėti skleisti nemalonius garsus.

Vienas didžiausių išmetimo sistemos priešų – korozija, kadangi ji nuolat susiduria su ekstremaliais temperatūros pokyčiais ir kelio nešvarumais. Prakiurus išmetimo sistemai automobilis dirba garsiau, o kuo didesnė skylė, tuo garsas didesnis.

Barškėjimas taip pat yra gana dažnas, jį dažniausiai lemia dvi priežastys. Išmetimo sistemos dalis prilaiko ir nuo vibracijos saugo guminiai laikikliai, kurie yra per laiką suskeldėja arba praranda formą. Be to, rezonatorių ir duslintuvų viduje esantys metalo lakštai gali atsilaisvinti ir pradėti barškėti.

Dažniausiai patikrinti, ar barškėjimas sklinda iš išmetimo sistemos, galima pačiam. Viskas, ką reikia padaryti, tai pačiupti ir pajudinti išmetimo vamzdį į šonus besiklausant, ar negirdėti neįprastų garsų. Nepamiršk mūvėti pirštinių ir tikrinti tik neįkaitusį vamzdį.

Cypiantys diržai: neleisk jiems praslysti pro tavo ausis

Dauguma automobilių variklio skyriuje turi bent 1 ar 2 paskirstymo diržus, sukančius vairo stiprintuvo hidraulinį siurblį, generatorių ir kt. Daugelis gamintojų rekomenduoja juos keisti kas 100 000 km arba kas trejus metus, kitu atveju diržai dažnai pradeda cypti. Iš pradžių garsas nėra nuolatinis, tačiau gana greit tokiu tampa.

Cypimas yra puikus perspėjimas apie tai, kad jau laikas keisti diržą, mat šis gali trūkti ir sugadinti kitas dalis / sistemas ir patį variklį. Diržo keitimas gali būti gana sudėtingas procesas, ypač naujesniuose automobiliuose, todėl šį darbą rekomenduojame palikti profesionalams.

Padangų garso svarba

Visos padangos skleidžia šiokį tokį garsą, ypač žemo profilio ar skirtos bekelei. Vis dėlto perteklinis, su pertrūkiais ir nemalonus garsas gali įspėti apie saugumo riziką ir turėti tragiškų pasekmių.

Išgirdus bet kokį neįprastą iš padangų sklindantį garsą reikėtų nedelsiant jas apžiūrėti. Spragsėjimą įprastai lemia protektoriaus griovelyje įstrigusios šiukšlės, o štai zvimbimą sukelia netinkamas ratų suvedimas arba padangų pažeidimai.

Nepamiršk, kad padangas pažeisti gali ir susidėvėjusi pakaba, ypač jeigu pastebimas netolygus padangų nusidėvėjimas, pvz., išorėje, viduje arba skirtingose vietose.

Jeigu ruošiesi keisti padangas, pirmiausia pasirūpink profesionalia automobilio apžiūra, ypač jeigu pastebėjai nelygų nusidėvėjimą. Esamų problemų sutvarkymas užtikrins ilgesnį naujų padangų tarnavimo laiką.

Neįprasti garsai variklio užvedimo metu

Nemažai komponentų užvedant automobilį patiria didelį spaudimą. Taigi, būtent šis momentas gali padėti laiku identifikuoti įvairias problemas: pradedant atsilaisvinusiais varžtais ir baigiant potencialia užsidegimo rizika.

Nepaisant gedimo rimtumo, norint išvengti didelių problemų reikia mokėti atskirti, kurie užvedimo metu girdimi garsai yra įprasti, o kuriuos išgirdus būtina atkreipti dėmesį.

Užvedimo metu girdimas gremžimas

Pasukus į spynelę įkištą raktą, galingas elektrinio starterio variklis sužadinamas ir prisijungia prie variklio. Starterio varikliui sugedus ar susidėvėjus, gali išgirsti nemalonų gremžimo garsą. Tai reiškia, kad starteris nėra pilnai sužadinimas arba pažeista jo pavara.

Kai kurie vairuotojai yra linkę šią bėdą ignoruoti nesuprasdami, kad netinkamai veikiantis starteris gali sugadinti smagratį. Taigi, jei gremžimo garsas sklinda iš starterio variklio, tikėtina, kad greitai jis nustos veikti, taip sukeldamas dar daugiau bėdos (ir, galimai, pačiu netinkamiausiu metu).

Nedelsk ir nugabenk automobilį pas mechaniką, kad šis sudegusią detalę pakeistų nauja ir keliones galėtum tęsti be rūpesčių.

Iš variklio skyriaus sklindantis šnypštimas

Jei užvedant tavo automobilio variklis šnypščia it gyvatė, panašu, kad kažkur pro siaurą plyšį skverbiasi dujos arba suspaustas oras. Bet kuriuo atveju šnypštimas variklio užvedimo metu nėra geras ženklas.

Dažniausiai šį garsą kelia tokios priežastys:

• Prakiurusi išmetimo sistema. Įprastai iš šios sistemos šnypštimas sklinda atsilaisvinus kuriai nors jungčiai, taip susidaro siauras plyšys, pro kurį skverbiasi dujos.
• Vakuumo nuotėkis. Dauguma automobilių turi vakuumo sistemas, kurios privalo būti visiškai sandarios, todėl nuotėkis gali lemti šnypštimą. Atsargiai – prakiurusi vakuumo sistema gali susilpninti stabdžių veikimą.
• Atsilaisvinusios užvedimo žvakės. Laisva žvakė gali lemi kartkartėmis pasigirstantį šnypštimą, kadangi įvyksta degimo kameros nuotėkis.
• Pažeistos žarnos. Vakuumo, aušinimo ir kitos žarnos prakiurusios gali lemti šnypštimo garsą. Įsitikink, kad jos yra geros būklės ir tinkamai priveržtos.

Taip pat šnypštimas gali girdėtis ir užvedus variklį, tai perspėja apie rimtas bėdas. Šnypšti gali kiaura vėdinimo arba aušinimo sistema, dėl ko gali perkaisti variklis. Deja, dauguma tokių problemų nėra lengvai sutaisomos.

„Šaudantys“ garsai užvedimo metu

Šiuolaikinių automobilių degimo sistemos degalų mišinį uždega tiksliai reikiamu momentu, taip užtikrindamos sklandų ir tolygų variklio darbą.

Visgi jeigu sistema sugenda ir mišinys dega netinkamai, jis ima sproginėti, dažnai sukeldamas šaudančius garsus bandant užvesti automobilį ar jau dirbant varikliui. Tai gali lemti netinkamai veikiantys degalų purkštukai, uždegimo žvakės, anglies sankaupos ir kt.

Skysčiai

Skysčiai gali skleisti burbuliavimo garsus, o dažniausias to kaltininkas – aušinimo skystis. Jis variklio ir kitų taškų generuojamą karštį „išgabena“ tekėdamas per radiatorių. Tekėjimas gali būti girdimas ir keletą minučių po to, kai užgesinai variklį – tai visiškai normalu, ypač esant aukštai temperatūrai.

Problema atsiranda tuomet, kai tekėjimo garsą papildo iš aušinimo sistemos sklindantis burbuliavimas, reiškiantis, kad sistema kažkur nėra sandari ir praleidžia orą. Taip dažniausiai nutinka pakeitus aušinimo skystį ar kurią nors kitą aušinimo sistemos dalį. Padėti turėtų oro išleidimas iš sistemos, tik nepamiršk pasirūpinti, kad iki tol variklis neperkaistų.

Važiuoklė ir vairo mechanizmo sistema

Automobilio vairo mechanizmo ir pakabos sistemos atsakingos už gerą valdomumą, sukibimą ir bendrą važiavimo komfortą. Tačiau jos yra gana sudėtingos – net ir mažiausias atsilaisvinęs ar nusidėvėjęs varžtelis gali lemti nemalonius garsus.

Barškančios plastikinės važiuoklės apsaugos

Beveik visi šiuolaikiniai automobiliai turi plastikines dugno apsaugas, saugančias važiuoklę nuo šiukšlių, korozijos ir kt. Žinoma, plastikas gali lengvai lūžti ir atsikabinti nuo važiuoklės, ypač važiuojant žvyrkeliu ar bekele.

Tad pirmiausia reikėtų pažiūrėti po automobiliu – atsilaisvinusios ir barškančios apsaugos tikrai nėra retenybė.

Ūžimas važiuojant

Važiuojant girdimas ūžimas dažniausiai sklinda iš padangų arba guolių. Padangų skleidžiamus garsus jau aptarėme, tačiau ne mažiau pravartu susipažinti ir su nusidėvėjusių ratų guolių skleidžiamu ūžesiu.

Susidėvėję ratų guoliai ima ūžti dėl padidėjusios trinties. Kadangi ūžimas vis garsėja, o pats guolis, padidėjus spaudimui, ima kaisti, rasti bėdos kaltininką nesunku.

Pvz., jeigu garsas sklinda iš priekinių ratų, klausykis, kaip jis kinta sukant į vieną ar kitą pusę – dešinys guolis ūš garsiau sukant į kairę, o kairys garsės sukant dešinėn. Galinių ratų guolius galima patikrinti ranka – pavažiavus ilgesnį atstumą susidėvėjusio rato diskas bus gerokai šiltesnis.

Bildanti ir barškanti pakaba

Automobilio pakabos sistemą sudaro dešimtys skirtingų dalių, ir dauguma jų turi gumines apsaugas arba šarnyrines jungtis, kurios bėgant laikui dėvisi. Geriausia pakabos sistemos gedimų dalis yra ta, kad skirtingi garsai laiku išduoda apie susidėvėjusias dalis: guminės įvorės arba šarnyrai ims bildėti, o štai stabilizatoriaus traukės apie bėdą praneš barškėdamos.

Gilus bildesys taip pat gali sklisti iš amortizatorių. Kokybiški amortizatoriai gali tarnauti iki 10 metų, tačiau jiems nusidėvėjus automobilis nebebus toks stabilus ir linguos važiuojant nelygiu keliu, be to, gali išgirsti duslų bildesį, keliamą susidėvėjusių gumų.

Bet kuriuo atveju, eksploatuoti automobilį su nusidėvėjusiais pakabos komponentais yra pavojinga, todėl rekomenduojama išgirstus neįprastus garsus, sklindančius iš važiuoklės, kuo greičiau spręsti atsiradusias bėdas.

Cypiantis arba girgždantis vairas

Pasukus automobilio vairą judesys perduodamas į ratus – šis veiksmas keliauja per sistemą, susidedančią iš vairo stiprintuvo hidraulinio siurblio, vairo reduktoriaus ir keleto šarnyrinių jungčių, todėl esama daugybės vietų, iš kurių gali sklisti įkyrūs garsai.

Jeigu tavo automobilyje yra vairo stiprintuvas (t. y. variklio skyriuje yra vairo stiprintuvo skysčiui skirta talpa), jo siurbliui sugedus arba negaunant pakankamai skysčio, gali girdėti duslų zirzimą. Taip pat gali pajusti, kad vairą pasukti yra gerokai sunkiau.

Taip pat sukant vairą gali girdėtis cypimas, kurį sukelia išsausėjęs šarnyras. Įprastai šarnyrai yra sutepami, kad sumažintų trintį, tačiau nusidėvėjus šarnyro apsauginei gumai vanduo gali jį išplauti.

Iš prietaisų skydelio sklindantis zvimbimas

Skydelyje esama daugybės įvairiausių laidų, valdymo blokų ir relių. Kai kurie elektros komponentai dažnai tyliai klaksi ir zvimbia dar kurį laiką po variklio užgesinimo. Nors kai kurie iš šių garsų yra visiškai normalūs ir įprasti, jie neturėtų būti pernelyg garsūs ar erzinantys – jei tokių garsų atsirado, gali prireikti pakeisti relę, ventiliatoriaus variklį ar netgi valdymo bloką.

Nepamiršk, kad elektros sistemos gedimai yra viena dažniausių automobilių gaisrų priežasčių, todėl į juos nevalia numoti ranka. Norint tinkamai nustatyti tokį gedimą prireiks profesionalaus diagnostinio įrankio.

Kaip diagnozuoti neįprastus garsus

Vos išgirdus kokį nors neįprastą garsą reikėtų pabandyti įvertinti, kiek rimta yra kilusi problema. Garsūs ir akivaizdžiai metalo keliami garsai dažniausiai nurodo, kad kažkas sulūžo arba greitu metu lūš, taigi, reikėtų sustabdyti automobilį.

Tačiau jeigu tik pradėjai girdėti nedidelį neįprastą garsą, bandyk atrasti, iš kur jis sklinda. Pvz., jeigu garsas kinta užmynus akceleratoriaus pedalą, tikėtina, kad bėda susijusi su varikliu. Jeigu garsas keičiasi kartu su greičiu, reikėtų patikrinti padangas, ratus arba transmisijos sistemą.

Kalbant apie transmisiją, neįprasti garsai dažniausiai kinta perjungiant pavaras.

Susipažink su automobilio istorija ir žinok apie galimas problemas

Nepriklausomai nuo to, kaip gerai rūpiniesi savo automobiliu, problemos vis tiek gali iškilti į paviršių, jeigu ankstesnis savininkas nebuvo toks atsakingas.

Išmanyti automobilio praeitį labai svarbu perkant naudotą transporto priemonę. Dvi paprastos atsargumo priemonės leidžia susipažinti su automobilio istorija ir išvengti nemalonių siurprizų.

Pirmiausia būtina įsitikinti, kad su automobiliu pateikiama ir tvarkinga jo aptarnavimų istorija. Visiems automobiliams būtinas reguliarus aptarnavimas, kad jie liktų geros būklės, ir servisų įrašai yra patikimas įrodymas. Kai kurie automobilių savininkai automobilius prižiūri ir remontuoja patys, tačiau net ir tokiu atveju turėtų būti krūvelė čekių ir sąskaitų už dalis, kurias jie pirko tvarkydami automobilį.

Kitas svarbus žingsnis – patikrinti automobilio istoriją. Įsigijus ataskaitą galima sužinoti apie automobilio praeityje patirtą žalą, susipažinti su įrašais apie ridą, savininkų pasikeitimus ir kita svarbia informacija, surinkta iš valstybinių registrų, techninės apžiūros stočių, policijos ir kitų patikimų šaltinių. Ataskaita gali padėti geriau įvertinti automobilio būklę, atskleisti paslėptus defektus, pasiderėti dėl kainos ar išvengti visai klaikaus varianto. Pvz., jeigu iš variklio sklinda tiksėjimas ir istorijos ataskaitoje matyti informacija, kad automobilio priekis neseniai buvo visiškai sugurintas, tokios transporto priemonės reikėtų vengti.

Niekada neignoruok neįprastų garsų, sklindančių iš automobilio. Daugelis jų gali kelti riziką tavo ir automobilio saugumui, todėl rekomenduojama vengti tokio automobilio eksploatavimo, nebent įsitikinai, kad problema nėra rimta.