Automobilio pakabos remontas: 6 požymiai, kad jo reikia ir tavo automobiliui

Transporto priemonės pakaba vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą balansą tarp komfortiško vairavimo ir stabilumo kelyje. Taigi, jei pastaruoju metu vairuojant automobilį jautiesi it riedėtum amerikietiškais kalneliais, laikas patikrinti pakabą ir pasiruošti galimoms remonto išlaidoms.

Štai 6 požymiai, rodantys, kad prie tavo automobilio pakabos laikas pridėti rankas.

Automobilio pakabos sistemos svarba

Nemalonus trenksmas susidūrus su kelio nelygumais – ne vienintelė problema, kurią lemia sugedusi važiuoklė. Ji atsakinga ne tik už komfortišką sąlytį su kelio paviršiumi, bet ir už keletą kitų kritiškai svarbių aspektų.

Pirmas ir pats svarbiausias – saugumas. Transporto priemonės pakabos sistema užtikrina, kad staigių manevrų, stabdymo metu, posūkiuose ir panašiose situacijose vairuotojas nepraras automobilio kontrolės. Ji taip pat palaiko padangų ir kelio dangos sąlytį, užtikrina tinkamą sukibimą ir prisideda prie sklandaus valdymo ir stabdymo.

Automobiliuose, kurių svorio centras yra aukščiau, pvz., visureigiuose ir sunkvežimiuose, pakabos sistema taip pat sumažina vertimosi riziką. Be to, kai kurie iš šių automobilių turi reguliuojamas pakabas, kurios leidžia keisti prošvaisos aukštį ir prisitaikyti prie įvairių sąlygų, pvz., bekelės.

Žvelgiant iš praktinės pusės, tinkamai veikianti pakaba gali prisidėti prie ilgesnio padangų tarnavimo laiko, taip sutaupant lėšų.

Kaip žinoti, ar važiuoklei reikia remonto

Norint išsaugoti saugų ir komfortišką važiavimą ypač svarbu laiku pastebėti pakabos sistemos problemas. Visgi apie jas bylojantys ženklai įprastai būna gana akivaizdūs.

Norint patikrinti, ar automobilio važiuoklei reikalingas remontas, reikėtų ieškoti šių požymių.

1. Nevienodas padangų nusidėvėjimas

Transporto priemonės pakaba užtikrina tinkamą padangų ir kelio dangos sąlytį bei tvirtai laiko vairą ir ratus vietoje. Bet kuri nusidėvėjusi ar nesureguliuota šios sistemos dalis gali lemti vairo laisvumą arba netinkamą ratų poziciją, dėl ko nevienodai dėvisi padangos.

Svarbu paminėti, kad nevienodą padangų dėvėjimąsi gali lemti keletas skirtingų priežasčių. Pvz., jei padangose trūksta oro, stipriau nusidėvės vidinė ir išorinė dalys, o štai spartesnį vidurinės dalies dėvėjimąsi lemia oro perteklius.

Vis dėlto pakabos gedimą galima įtarti pastebėjus „apkramtytą“ protektorių. Tai nevienodas padangos nusidėvėjimas, kai vienos dalys nusitrynęs gerokai stipriau nei kitose. Jis gali lemti automobilio „šokinėjimą“ aukštyn žemyn važiuojant, o problema dažniausiai slypi sugedusiuose amortizatoriuose.

Be elementariausios apžiūros, yra ir kitų būdų nustatyti nevienodą padangų dėvėjimąsi:

• Švelniai ranka perbrauk per padangos paviršių ir bandyk užčiuopti neįprastą paviršių (pvz., iškilusias ar įdubusias vietas).
• Pasinaudok protektoriaus gylio matuokliu ir pamatuok padangos protektoriaus gylį skirtingose vietose per visą plotį.
• Jei važiuojant jaučiamas stiprus drebėjimas, ypač pasiekus didesnį greitį, tai gali lemti nevienodas padangų nusidėvėjimas – patikrą pradėk būtent nuo to.

Laiku pastebėtas skirtingas padangų nusidėvėjimas ir to priežasčių sprendimas padės užtikrinti saugesnį ir malonesnį vairavimą.

2. Smarkus kratymas važiuojant

Nors ne visada kratymas važiuojant reiškia problemą pakaboje, tai gali būti vienas pirmųjų ženklų. Žinoma, svarbu skirtumas tarp nedidelio bilstelėjimo ir rimto, veikiausiai problemas reiškiančio smūgio, skirtumą tarp kurių galima pajausti pagal jų požymius ir tai, kaip reaguoja automobilis.

Pvz., nedideli trinktelėjimai, kuriuos sukelia kanalizacijos šulinių dangčiai, asfalto nelygumai ar greičio ribojimo kalneliai, yra įprasti ir kasdieniai.

Susidūrus su nedideliu kelio nelygumu galima pajusti šiokį tokį trinktelėjimą, ratai trumpam gali prarasti sukibimą su kelio danga, tačiau visa tai trunka vos akimirką. Toks susidūrimas įprastai nekelia jokių (arba minimalius) garsų ar drebėjimų. Smulkus kelio nelygumas neturėtų lemti jokių valdymo pasikeitimų, todėl gali be jokių trikdžių važiuoti toliau.

Apie problemas važiuoklėje signalizuojantys smūgiai dažniausiai būna gerokai stipresni, o juos sukelti gali rimtos kliūtys kelyje arba – taip, atspėjai teisingai – susidėvėjusios pakabos dalys.

Priešingai nei smulkūs kelio nelygumai, gilios duobės gali sukelti diskomfortą, juntamą ir salone. Tai gali būti stiprus lingavimas, drebėjimas ir nestabilumas, apsunkinantis vairavimą.

Be to, jei automobilio pakaba neveikia tinkamai, po susidūrimo su kliūtimi padangos gali neatgauti pilno sukibimo su kelio danga, todėl gali suprastėti valdomumas.

3. Smengantis automobilio priekis arba galas

Ar tavo automobilio priekinė dalis smunka žemyn stabdant, o galinė nusileidžia staiga didinant greitį arba vežant sunkesnį krovinį?

Turbūt nereikia nė sakyti, kad abu šie požymiai reiškia gedimą pakabos sistemoje, todėl eksploatuoti tokį automobilį galimai nėra saugu.

Pvz., žemyn smengantis priekis gali reikšti sumažėjusį stabdžių efektyvumą, todėl gali būti sunkiau saugiai sustabdyti automobilį. Susmunkanti galinė automobilio dalis gali turėti įtakos sukibimui ir stabilumui, ypač didinant greitį, todėl suprastėja kontrolė ir valdomumas.

Pastebėjus bet kurį iš šių požymių reikėtų nedelsiant kreiptis į profesionalus atidesnei apžiūrai.

4. Slydimas arba tempimas

Kitas požymis, bylojantis, kad galbūt atėjo laikas važiuoklės remontui, yra automobilio slydimas arba tempimas į šoną važiuojant. Nors tai gali lemti ir kitos priežastys, vis dėlto akivaizdžiai juntamas tempimas arba slydimas dažniausiai signalizuoja apie valdomumo bėdas, kurias galimai kelia sugedusi pakaba.

Slydimo metu kyla jausmas, kad automobilis juda pats, be vairuotojo prisilietimo, o taip gali nutikti dėl nevienodai nusidėvėjusių padangų arba neteisingo ratų suvedimo, kuriam įtakos turi nusidėvėjusios pakabos dalys. Tempimas atsiranda automobiliui stipriau pasvirus į vieną pusę, tai rodo galimą disbalansą.

Norint nustatyti šias problemas, reikia patikrinti, kaip automobilis „elgiasi“ važiuojant tiesiai. Jei bėda slypi važiuoklėje, gali kilti sunkumų valdant automobilį, juntamas nestabilumas. Tai gali varginti ir erzinti, ir, svarbiausia, - kelti pavojų ne tik važiuojantiems tavo automobiliu, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Tokiu atveju būtina nedelsiant imtis reikiamų veiksmų ir apsaugoti save bei automobilį.

5. „Apsitepalavę“ amortizatoriai

Dažniausiai nemalonaus važiavimo priežastimi tampa pažeisti arba susidėvėję amortizatoriai. Be atidesnės apžiūros šių dalių pažeidimą sunku pastebėti, tačiau kilus įtarimų dėl važiuoklės gedimo amortizatorius paprastai galima apžiūrėti ir pačiam.

Priklausomai nuo automobilio markės ir modelio, apžiūrėti amortizatorius galima arba iš apačios, arba pro vidinę rato arkos dalį. Jeigu vaizdą užstoja ratas, gali jį nuimti ir amortizatorių apžiūrėti iš arčiau.

Apžiūrėk arba ranka patikrink, ar nematyti jokių nutekėjusių skysčių. Jei ant amortizatoriaus matyti skystis arba alyva, tai įprastai reiškia, kad laikas jį keisti.

Visgi vien vizuali patikra gali neatskleisti visų galimų problemų, ypač vidinių. Geriausias sprendimas – parodyti automobilį patikimam mechanikui, kuris tiksliai įvertins ir nustatys gedimą.

6. Garsus bildesys arba barškėjimas

Jeigu girdi bildėjimą arba barškėjimą, sklindančius iš pakabos, tai pirmas ženklas, kad kai kurios dalys gali būti susidėvėjusios, pažeistos arba atsilaisvinusios.

Pvz., skersinės svirtys, užtikrinančios padangų ir kelio dangos kontaktą važiavimo metu. Išgirdus bildėjimą arba pokšinčius garsus greitėjimo, lėtėjimo metu arba važiuojant nelygiu keliu, tai reikėtų įvertinti kaip perspėjimą, kad laikas atkreipti dėmesį į važiuoklę.

Kitas dažnai pasitaikantis gedimas – susidėvėję šarnyrai, jungiantys įvairias pakabos dalis, pvz., vairo traukes su stebulėmis, taip suteikiant galimybę keisti vairuojamų ratų kryptį. Šarnyrų gedimas gali pasireikšti skirtingomis formomis (pvz., suplyšusi guma arba rūdys), tačiau svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius požymius, kadangi nesutvarkytos problemos laikui bėgant gali pridaryti daug bėdos.

Neįprastus garsus taip pat gali lemti atsilaisvinusios vairo traukės, sulūžusios ar nusidėvėjusios spyruoklės, susidėvėję amortizatoriai arba netinkamai priveržti varžtai.

Geriausias būdas išvengti tokių problemų – laiku atliekamas profilaktinis automobilio aptarnavimas.

Prieš perkant naudotą automobilį įsitikink jo saugumu

Prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę reikėtų atlikti ilgesnį bandomąjį važiavimą – taip galima patikrinti, ar nėra potencialių važiuoklės gedimų ar kitų pastebimų trūkumų.

Kai važiuoklė veikia netinkamai dėl nusidėvėjimo, gedimo ar nepriežiūros, tai dažniausiai nesudėtinga pastebėti įdėmiai įsiklausius, ar negirdėti iš jos sklindančių neįprastų garsų, įvertinus vairavimo komfortą ir automobilio stabilumą, patikrinus stabdžių veikimą arba atidžiai apžiūrėjus, ar visos padangos nusidėvėjusios vienodai. Juk svarbiausia – saugumas, nes kiekviena iš šių problemų gali lemti nelaimingą atsitikimą.

Kilus įtarimui, kad transporto priemonė praeityje turėjo problemų ir pardavėjas nė neraudonuodamas bando įsiūlyti pažeistą automobilį apie tai neužsimindamas, patikrink jo istoriją. Transporto priemonės istorijos ataskaita gali pateikti duomenis apie praeityje patirtą žalą, be to, matysi odometro rodmenų istoriją, originalią automobilio komplektaciją, savininkų pasikeitimus (jei jie buvo dažni, tai gali reikšti, kad transporto priemonė turi bėdų) ir kitą informaciją.

Galiausiai, niekada nenumok ranka į patikrą autoservise. Profesionalai gali atidžiai patikrinti visus automobilio mazgus ir pranešti apie galima problemas ir gedimus.

Taip gali išvengti papildomų išlaidų ateityje, o ką jau kalbėti apie saugumo kelyje jausmą.