Viskas, ką turi žinoti apie automobilio išmetamųjų dujų sistemą

Kai kurie automobilių komponentai, nepaisant iš pažiūros nesudėtingos jų išvaizdos ir atliekamos funkcijos, gali būti neįtikėtinai sudėtingi. Puikus to pavyzdys – automobilio išmetamųjų dujų (arba tiesiog išmetimo) sistema, kuri iš tikrųjų atlieka daug daugiau nei gali atrodyti.

Susipažink su ypač svarbiu automobilio išmetimo sistemos vaidmeniu ir sužinok, kaip veiksmingai nustatyti galimas problemas.

Kokia išmetimo sistemos paskirtis?

Nuo pat vidaus degimo variklių atsiradimo pagrindinė išmetamojo vamzdžio funkcija buvo surinkti dujas iš cilindrų ir išleisti jas į orą. Laikui bėgant technologijų pažanga išmetimo vamzdžius patobulino iki išmetimo sistemų, atitinkančių krūvą įvairiausių reikalavimų.

Šiandien išmetimo sistemos taip pat yra atsakingos už kenksmingų medžiagų skaidymą ir CO2 emisijų mažinimą. Be to, jos turi atitikti triukšmo taršos reikalavimus ir užtikrinti sklandų variklio veikimą.

Automobilio išmetamųjų dujų sistema – 4 pagrindinės dalys

Šiuolaikiniuose automobiliuose išmetimo sistemą sudaro įvairūs komponentai, įprastai matomi tik automobilį pakėlus keltuvu. Kad nereikėtų sukti galvos ieškant keltuvo, kartu apžvelkime kiekvieną sistemos dalį.

1. Išmetimo vamzdžio antgalis

Išmetimo vamzdžio antgalis yra paskutinysis išmetimo sistemos komponentas – jį gali išvysti automobilio galinėje dalyje. Šių komponentų skaičius įprastai būna nuo vieno iki trijų, priklausomai nuo automobilio.

Pro išmetimo vamzdžio antgalius į orą išleidžiamos susikaupusios išmetamosios dujos.

2. Deguonies jutiklis

Deguonies jutiklis, dar žinomas kaip O2 jutiklis arba lambda zondas, yra įrenginys, skirtas matuoti deguonies lygį vidaus degimo variklių emisijose.

Pagrindinė jo funkcija – sukelti įtampos signalą, tiksliai atspindintį esamą deguonies kiekį išmetamosiose dujose. Šis signalas siunčiamas į variklio valdymo bloką, kuris apdoroja gautą informaciją ir pagal ją reguliuoja degalų ir oro mišinio santykį taip užtikrinant optimalų degimą ir sumažinant emisijų kiekį.

3. Katalizatorius

Katalizatorius yra dar viena esminė (ir, kartu, kone brangiausia) išmetimo sistemos dalis.

Dažniausiai jis būna prijungtas prie išmetimo vamzdžio, nors kartais tai gali būti ir nedidelė detalė, įmontuota tiesiai išmetimo kolektoriuje. Nepriklausomai nuo konstrukcijos, jį sudaro metalinis korpusas ir korio pavidalo pagrindo blokas (karkasas), kuris gali būti metalinis arba keraminis.

Šerdyje gausu ertmių, padengtų brangiais metalais, pvz., paladžiu arba platina. Šie metalai atlieka būtiną cheminį procesą, kurio metu išmetamosiose dujose esančios pavojingos medžiagos, tokios kaip azotas ar anglies oksidai, skaidomos į nekenksmingą vandenį ir anglies dioksidą.

4. Duslintuvas

Pagrindinė duslintuvo paskirtis – sumažinti išmetimo sistemos keliamą garsą.

Priklausomai nuo įstatymų, naudojamos skirtingos duslintuvų rūšys sumažinti garsui ir vibracijai. Pvz., montuojami aktyvūs, garsą sugeriantys ir jį slopinantys duslintuvai.

Šiuolaikiniai duslintuvai taip pat netruko tapti automobilių gerbėjų pomėgiu. Jie siekia sustiprinti arba pakeisti išmetimo sistemos garsą modifikuodami, keisdami ar net visai pašalindami duslintuvo bakelį.

Išmetimo sistemos gedimų požymiai ir jų reikšmė

Ne dėl kiekvieno įtarimą keliančio garso, sklindančio iš išmetimo sistemos, būtina iškart vykti pas automechaniką. Jeigu nujauti, kad problema slypi būtent išmetimo sistemoje, bandyk pastebėti šiuos požymius.

Neįprasti garsai

Lengviausiai pastebimas netinkamai veikiančios išmetimo sistemos požymis – padidėjęs arba neįprastai skambantis variklio garsas. Dažniausiai šie garsai gali sklisti iš trijų mazgų: išmetimo kolektoriaus, duslintuvo arba išmetimo vamzdžio.

Išmetimo kolektoriaus gedimas

• Priežastis. Bėgant laikui, didėjantys tarpai tarp cilindrų, dėl temperatūrų skirtumo išsikraipę varžtai, duslintuvo smeigės ir išmetimo kolektoriaus paviršius gali lemti sumažėjusį tarpiklio sandarumą. Taip pat problema gali slypėti ir jutiklyje, kuris būna įmontuotas išmetimo kolektoriuje.
• Kiti požymiai. Dėl prakiurusio išmetimo kolektoriaus iš variklio skyriaus gali sklisti svilėsių kvapas ir, priklausomai nuo problemos masto, gali sumažėti variklio galia bei padidėti degalų sąnaudos.

Duslintuvo gedimas

• Priežastis. Dėl išskirtinės duslintuvo funkcijos, jo silpnoji vieta, lemianti didžiąją dalį gedimų, yra korozija.
• Skleidžiamo garso apibūdinimas. Kadangi įprastai korozija plinta pamažu, pirmieji ženklai, signalizuojantys apie pažeistą duslintuvą, yra šnypščiantys arba spragsintys garsai. Vėliau netinkamai veikiantis duslintuvas pradeda skleisti didesnius garsus, girdimus net ir varikliui dirbant tuščiąja eiga.

Išmetimo vamzdžio gedimas

• Priežastis. Kaip ir duslintuvas, išmetimo vamzdis su laiku taip pat gali surūdyti veikiamas karščio, drėgmės ir žiemą barstomos druskos – visi šie veiksniai kenkia ir vamzdžiams, ir jų jungtims.
• Kiti požymiai. Greta padidėjusio variklio garso ir keisto bildėjimo (kurį kelia atsilaisvinę laikikliai), rūdys taip pat gali lemti ir neįprastus kvapus.

Sumažėjusi variklio galia

Įprastai sumažėjusį variklio pajėgumą lemia bėdos degalų sistemoje arba netinkamai veikiantys pakaitinimo sistemos komponentai, tačiau tokios dalys kaip išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvas arba deguonies jutiklis taip pat gali paveikti variklio darbą.

Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo gedimas

• Priežastis. Netinkamą EGR vožtuvo veikimą lemia anglies sankaupos, dėl kurių vožtuvas užsikemša ir jo funkcionalumas gerokai sumažėja.
• Požymiai. Akivaizdžiausias netinkamai veikiančio EGR vožtuvo požymis – netolygus variklio darbas tuščiąja eiga ir žymiai padidėjusios degalų sąnaudos, mat vožtuvas nebegali tinkamai palaikyti išmetamųjų dujų recirkuliacijos atgal į variklį.

Deguonies jutiklio gedimas

• Priežastis. Deguonies jutiklis netinkamai veikti dažniausiai pradeda dėl natūralaus nusidėvėjimo ir korozijos.
• Požymiai. Kadangi šie jutikliai matuoja deguonies kiekį automobilio išmetamosiose dujose, bet koks kontakto tarp bent vieno iš jutiklių ir variklio trikdis gali lemti netinkamą degimą, netolygų veikimą ar netgi strigimą. Be to, pernelyg sodrus oro ir degalų mišinys gali sukelti padidėjusį dūmingumą.

Emisijų valdymo sistemos gedimus gali nurodyti krūva požymių

Katalizatorius ir kietųjų dalelių (suodžių) filtras yra būtini kenksmingų emisijų mažinimo procese. Šių komponentų gedimai lemia ir bendrą vairavimo patirtį.

Kietųjų dalelių filtro gedimas

• Priežastis. Suodžių filtro bėdas gali kelti skirtingi veiksniai: netinkamai veikiantis EGR vožtuvas, netinkama alyva ir sugedę degalų purkštukai.
• Požymiai. Užsikimšus kietųjų dalelių filtrui, skydelyje turėtų įsižiebti indikatorius, pranešantis apie automatinės kietųjų dalelių filtravimo sistemos regeneracijos poreikį. Tai galima atlikti važiuojant greitkeliu, palaikant stabilų 110 km/val. greitį. Esant poreikiui gali užsukti į autoservisą, kuriame regeneracija atliekama rankiniu būdu.

Katalizatoriaus gedimas

• Priežastis. Katalizatoriaus gedimus dažnai lemia perkaitimas, į išmetimo sistemą patekusi alyva arba fiziniai pažeidimai. Gera žinia ta, kad kai kurių gedimų galima išvengti laiku pašalinant nedideles problemas. Pvz., netinkamai veikiantys deguonies jutikliai gali skatinti katalizatorių dirbti neįprastai aukštoje temperatūroje, o tai itin kenkia jo ilgaamžiškumui.
• Požymiai. Netinkamai veikiantis katalizatorius dažnai sukelia eilę ženklų: iš pradžių skydelyje įsižiebia „Check engine“ indikatorius, po to sumažėja variklio galia, galiausiai padidėja emisijos ir degalų sąnaudos.

Tinkamai veikiančios išmetimo sistemos svarba

Jeigu yra vienas dalykas, kurio tiesiog negali nepastebėti, tai išmetimo sistemos būklė. Jei vieną gražų rytą užvedus variklį tavo ausis pasitiks neįprasti garsai, o nosį – nemalonus kvapas, drąsiai galima sakyti, kad komplimentų iš kitų eismo dalyvių nereikia tikėtis.

Visgi rūpintis savo automobilio išmetimo sistema reikėtų ne vien tik dėl padidėjusio garsumo ir diskomforto. Tinkamai prižiūrima įranga yra būtina užtikrinant optimalų variklio veikimą ir – ne mažiau svarbu – prisideda prie aplinkos apsaugos mažinant kenksmingas emisijas. O norint užtikrinti aukščiausios klasės priežiūrą, reikėtų apsvarstyti ir VIN dekoderio naudojimą.

VIN dekoderis yra vertingas įrankis ne tik perkant automobilį ir norint patikrinti jo istoriją, bet ir siekiant sužinoti daugiau informacijos apie nuosavos transporto priemonės specifikacijas, atšaukimus arba gesti linkusius mazgus.