Kaip patikrinti transmisijos skystį

Tavo transporto priemonės transmisijos sistema reikšmingai prisideda prie sklandžių kasdienių kelionių. Visgi dažnai vairuotojai pernelyg nesirūpina šios sistemos priežiūra tol, kol neiškyla problemų.

Pavarų dėžės (transmisijos) skysčio lygio ir būklės patikra yra vienas paprasčiausių automobilio priežiūros žingsnių. Jeigu daugelis vairuotojų supranta, kaip svarbu reguliariai patikrinti variklio alyvą, tai transmisijos skystis dažniausiai lieka užmirštas, o tai gali lemti ateityje laukiančius nepigius remonto darbus.

Nesvarbu, esi naujas vairuotojas ar senas kelių vilkas – mokėjimas patikrinti pavarų dėžės skystį yra naudingas įgūdis, galintis padėti sutaupyti laiko, pinigų ir išvengti erzelio, kilusio dėl netikėtų gedimų. Taigi, susipažink su esminiais šio proceso žingsniais.

Transmisijos skysčio lygio ir būklės tikrinimas

Prieš tikrinant pavarų dėžės skystį būtina įsitikinti, kad automobilis stovi tiesiai, ant lygaus paviršiaus. Dažniausiai prieš patikrą rekomenduojama užvesti variklį ir leisti jam šiek tiek padirbti, kadangi tinkamai apšilusį ir pasiskirsčiusį sistemoje skystį lengviau patikrinti.

Vis dėlto patariame atsiversti naudotojo vadovą ir pasitikslinti, kaip reikėtų atlikti patikrą – nors procedūros pagrindas daugmaž toks pat, galbūt yra konkrečių nurodymų, skirtų tavo automobilio modeliui.

Rask matuoklę

Daugelyje automobilių, ypač amerikietiškų, yra įmontuota transmisijos skysčio lygio matuoklė. Įprastai ji pažymėta ryškia spalva ir būna variklio skyriaus priekyje arba gale.

Visgi reikėtų turėti omenyje, kad daugelyje šiuolaikinių automobilių transmisijos sistema yra visiškai uždara, todėl nėra ir skysčio matuoklės. Tai reiškia, kad sistemoje naudojamas skystis yra ilgaamžis ir jo keisti nereikia.

Kitose automatinės transmisijos sistemose būna įmontuoti atskiri kamščiai skysčiui išleisti, papildyti ir jo lygiui patikrinti. Tiesa, tokiu atveju patikrą reikėtų atlikti tik užgesinus variklį. Tokie kamščiai dažniausiai sutinkami uždarose sistemose, be to, jie neturi jokio išskirtinio žymėjimo, o prieinamumas būna itin ribotas. Jeigu tokia sistema įmontuota ir tavo automobilyje, rekomenduojame kreiptis į specialistus.

Automobiliuose su mechanine transmisija matuoklės dažniausiai nebūna, tačiau skysčio lygį visgi galima patikrinti. Kai kuriuose modeliuose tai padaryti galima atsukus ir nuėmus variklio skyriuje matomą dangtelį ir lygį tikrinant tiesiog įmerkus atsuktuvą ar kitą metalinį strypelį. Kituose automobiliuose galima rasti įmontuotą specialų varžtą, skirtą būtent tinkamam pavarų dėžės skysčio lygiui užtikrinti, taigi, skysčio galima pilti tiek, kad jis imtų sunktis per kraštus.

Kartais transmisijos skysčio patikra gali būti ganėtinai sudėtinga, todėl jeigu kyla keblumų visuomet rekomenduojama pasitarti su savo mechaniku.

Patikrink skystį

Jeigu tavo automobilio variklio skyriuje vis dėlto yra pavarų dėžės skysčio lygio matuoklė, lėtai ją ištrauk ir nuvalyk švariu baltu popieriniu rankšluosčiu. Taip galėsi pamatyti ir įvertinti skysčio spalvą:

• Šviesi arba kiek tamsesnė raudona – skystis vis dar geros būklės. Kuo šviesesnė ir ryškesnė jo spalva, tuo būklė geresnė.
• Ruda arba juoda – skystis yra užterštas ir jį reikėtų pakeisti. Kuo spalva tamsesnė, tuo didesnis teršalų kiekis.
• Apsiblaususi, drumzlina – tai reiškia, kad transmisijos skystis galėjo susimaišyti su aušinimo skysčiu arba vandeniu, todėl spalva pakito į drumzliną, šviesiai rožinę. Tokiu atveju transmisijos sistemai reikalingas remontas.

Kai kurie nauji skysčiai gali būti netgi geltonos ar šviesiai rudos spalvos, todėl reikėtų ne tik patikrinti spalvą, bet ir pauostyti – jeigu transmisijos sistemoje yra gedimų arba skystis jau pasenęs, jis dažnai atsiduoda svilėsiais.

Kitas žingsnis – lygio patikrinimas. Kad tai padarytum, švarią matuoklę grąžink į vietą ir vėl ištrauk, kad pamatytum skysčio lygį.

Ant daugelio matuoklių gali rasti žymas su užrašais „COLD“ (šaltas) ir „HOT“ (karštas). Varikliui apšilus iki darbinės temperatūros, skysčio lygis turėtų siekti „HOT“ ribą. Tiesa, jeigu skystis yra gana šviežias, dėl jo skaidrumo gali būti sudėtinga įžiūrėti rodmenis.

Jeigu reikia, papildyk

Jeigu pastebėjai, kad transmisijos skysčio lygis yra žemesnis nei reikia, būtina papildyti. Tai padaryti dažniausiai galima per tą pačią matuoklės angą naudojant piltuvėlį arba per specialiai skysčio pylimui skirtą tašką, jeigu toks minimas naudotojo vadove.

Svarbiausia – nepersistengti ir nepripilti per daug skysčio.

Per didelis skysčio kiekis transmisijos sistemoje lemia aukštesnį slėgį, kuris savo ruožtu gali pažeisti guminius tarpiklius. Nuleisti šiek tiek skysčio taip pat gali būti nelengva, todėl pildyti reikėtų po truputį, nuolat tikrinant lygio pakitimą.

Ženklai, reiškiantys, kad trūksta transmisijos skysčio

Pastebėti žemo transmisijos skysčio lygio simptomai gali reikšti du dalykus: 1. tau reikia įpilti daugiau skysčio, arba 2. tai ankstyvas signalas apie galimą transmisijos sistemos gedimą.

Kaip įmanoma greitesnis problemos nustatymas būtinas norint užtikrinti transmisijos ilgaamžiškumą. Vis dėlto norint spręsti bėdas pirmiausia reikia žinoti jų simptomus:

• Skysčio nuotėkis. Po automobiliu atsiradusios raudono skysčio balutės įprastai reiškia, kad esama transmisijos skysčio nuotėkio. Visgi pratekėti gali ir kiti skysčiai, todėl reikėtų pasirūpinti profesionalia automobilio apžiūra.
• Sulėtėjęs pavarų dėžės veikimas. Kai trūksta skysčio, transmisijos sistema negali veikti tinkamai, todėl bėgių keitimas gali tapti lėtesnis ir grubesnis.
• Neįprasti garsai. Transmisijos skysčio trūkumas gali lemti neįprastus garsus, kurie dažniausiai reiškia nepataisomą žalą.
• Svilėsių kvapas. Dėl sumažėjusio tepimo transmisija gali perkaisti, dėl to atsiranda degėsių kvapas.
• „Prašokančios“ pavaros. Daugelis transmisijos sistemų turi sankabos plokšteles, valdomas skysčio slėgio. Kai skysčio trūksta, slėgis gali sumažėti, todėl krumpliaračiai ima veikti netolygiai.
• Skydelyje įsižiebusios įspėjamosios lemputės. „Check engine“ arba transmisijos patikros indikatoriai gali įsižiebti skysčio lygiui nukritus žemiau normos lygio. Tiesa, vieni jutikliai fiksuoja skysčio trūkumą, o kiti – transmisijos gedimą.

Jeigu pastebėjai bet kurį iš šių požymių, nedelsiant patikrink pavarų dėžės skysčio lygį arba pasirūpink, kad automobilį apžiūrėtų profesionalas.

Kapitalinis automatinės transmisijos remontas, priklausomai nuo modelio, gali kainuoti du ir daugiau tūkst. eurų, todėl gerokai pigiau yra nuolat atlikti greitą patikrą.

Ar transmisijos skysčio keitimas gali lemti gedimus?

Turbūt yra tekę girdėti vairuotojų pasakojimų, kad po transmisijos skysčio keitimo sugedo visa transmisijos sistema. Nors tokios istorijos gali atrodyti it laužtos iš piršto, vis dėlto neretai iš tikrųjų pasitaiko atvejų, kai po skysčio keitimo transmisija ima veikti netinkamai. Kaip taip gali būti?

Visų pirma reikėtų turėti omenyje, kad naujas, švarus skystis pats savaime tikrai nepažeidžia sistemos. Visgi kadangi jo tepimo savybės yra žymiai geresnės, nusidėvėjusios plokštelės pakeitus skystį gali imti „praslydinėti“.

Sename pavarų dėžės skystyje dažniausiai būna kietų dalelių, kurios sudaro trintį ir lemia geresnį sankabos plokštelių sukibimą, tačiau kartu daugiau trinties patiria ir kitos sistemos dalys.

Dažniausiai taip nutinka didelę ridą turintiems automobiliams, kurių transmisijos skystis ilgą laiką nebuvo keistas. To galima išvengti šį skystį keičiant kas 100–160 tūkst. km (tikslias rekomendacijas turėtum rasti naudotojo vadove).