Kaip patikrinti automobilio variklį ir transmisiją

Tavo automobilio variklis ir transmisija yra galingas duetas, atsakingas už galią, efektyvumą ir bendrą vairavimo patirtį. Kartu tai mazgai, kurių remontas yra brangiausias, o jų nusidėvėjimas gali sukelti itin nemalonias situacijas kelyje (tikėtina, pačiu netinkamiausiu laiku...).

Susipažink su dažniausiai pasitaikančiomis problemomis, jų požymiais ir išmok nustatyti gedimo šaltinį – taip išvengsi tokių nemalonių situacijų ir prisidėsi prie savo transporto priemonės ilgaamžiškumo.

Taigi, kaip reikėtų rūpintis automobilio varikliu ir transmisijos sistema, kad šie tarnautų kaip įmanoma ilgiau?

Automobilio variklio ir transmisijos patikros svarba

Variklis ir transmisija – kone svarbiausios transporto priemonės dalys. Variklis generuoja galią, o transmisija ją perduoda į ratus (pakabą). Be transmisijos automobilio variklis būtų tiesiogiai sujungtas su važiuokle, o tai reikštų lėtą įsibėgėjimą, nedidelį maksimalų greitį ir žymiai didesnę variklio apkrovą.

Būtina reguliariai atlikti variklio ir transmisijos patikrą, kadangi taip galima laiku aptikti galimus gedimus ir užkirsti kelią didelėms išlaidoms bei, žinoma, užsitikrinti saugias keliones.

Galimos variklio ir transmisijos bėdos

Bet kuris automobilių ekspertas pasakys, kad tinkama automobilio priežiūra padeda išvengti ankstyvo nusidėvėjimo, ypač kalbant apie variklį ir transmisiją. Net mažiausias barškesys gali virsti siaubingu variklio gedimu, jeigu bus ignoruojamas, kadangi daugybė ypač svarbių detalių yra visai mažytės ir palyginti nebrangios. Dar daugiau – tokios dalys gali lemti ir gedimus, dėl kurių gali prireikti variklio keitimo.

Deja, net ir tinkama priežiūra negali visapusiškai apsaugoti nuo bėdų. Visgi nemažai nemaloniausių variklio ir transmisijos gedimų atsiranda būtent dėl nepriežiūros ir laiku neišspręstų gedimų. Štai keletas dažniausių:

• „Užkalęs“ variklis
• Perkaitęs variklis
• Trūkęs paskirstymo diržas / grandinė
• Pažeisti transmisijos krumpliaračiai
• Perkaitusi transmisija
• Sudegę valdymo blokai

Kai kurias iš šių problemų gali lemti netgi aušinimo skysčio trūkumas, o to pasekmės gali būti gerokai paplonėjusi piniginė ir keletas savaičių be automobilio. Ir nors tokių gedimų remonto darbai yra vieni brangiausių ir ilgiausiai trunkančių, jų sąrašas yra be galo ilgas – esama begalės problemų, su kuriomis gali susidurti.

Gera žinia ta, kad vos keletas paprastų patikrinimų gali padėti laiku išvengti daugelio iš šių problemų.

Automobilio variklio patikra

Vidaus degimo varikliai cheminę energiją paverčia mechanine stumiant stūmoklius, sukančius alkūninį veleną. Prie šio proceso prisideda tepimo, aušinimo ir daugybė kitų sistemų, padedančių išvengti trinties, pernelyg aukštų temperatūrų ir taršos.

Tavo mechanikas gali atlikti atidžią apžiūrą ir nustatyti problemos šaltinį, tačiau kai su gedimu susiduri ne pačiu patogiausiu metu, itin padėti gali mokėjimas atlikti savarankišką patikrą – tam svarbu žinoti, ką gali reikšti naujai pasigirdęs kalenimas arba pasklidęs svilėsių kvapas.

Vizualinė apžiūra

Pirmas patikros žingsnis galėtų būti greitas ir dažniausiai veiksmingas tiesiog paprastas apžiūrėjimas. Tiesiog pakelk variklio dangtį ir ieškok tokių ženklų kaip:

• Nuotėkiai. Variklio skyriuje neturi būti jokių nuotėkių. Įsitikink, kad variklis ir įranga aplink jį yra sausi.
• Pažeistos arba atsilaisvinusios žarnos. Radiatoriaus, vairo stiprintuvo ir oro paėmimo žarnos turi būti nepažeistos, be matomų sueižėjimų ar įtrūkimų.
• Pažeisti arba apsioksidavę laidai. Laidų izoliacinis sluoksnis gali būti pažeistas nuo trinties su kitais paviršiais. Taip dažniausiai nutinka sulūžus arba visai nukritus laikikliams. Be to, perteklinė drėgmė lemia oksidaciją ir kenkia laidų jungtims.
• Susidėvėję arba pažeisti diržai. Variklio priekinėje dalyje turėtum matyti bent porą diržų. Įprastai jie suka generatorių, oro kondicionieriaus siurblį, vandens siurblį ir vairo stiprintuvą, todėl diržų pažeidimai gali lemti šių sistemų gedimus arba sutrikusį veikimą.
• Korozija. Patikrink, ar visos metalinės detalės ir vamzdeliai yra sveiki.

Taip pat patikrą gali atlikti ir dirbant varikliui – taip geriau matyti, ar nėra atsilaisvinusių varžtų ar skysčių nuotėkių. Visgi jeigu problema rimta ir yra susijusi su varikliu, jo užvedimas gali padaryti dar daugiau žalos, todėl reikėtų būti atsargiems.

Patikrink skysčius

Automobiliuose naudojama daugybė įvairių skysčių, ir dauguma jų pasiekiami variklio skyriuje – pvz., variklio alyva, aušinimo, stabdžių, vairo stiprintuvo ir langų skysčiai.

Variklio alyva yra vienas iš svarbiausių automobilyje naudojamų skysčių – ji sumažina variklio dėvėjimąsi, surenka teršalus ir paskirsto karštį. Aušinimo skystis užtikrina, kad variklis ir jo komponentai veikia optimalia temperatūra, o štai stabdžių ir vairo stiprintuvo skysčiai aprūpina hidraulines sistemas.

Nepamiršk šių skysčių patikrinti bent kartą per mėnesį arba pastebėjus, kad kažkas veikia ne taip, kaip turėtų. Kai skysčiai yra žemiau minimalaus lygio, tikėtina, kad esama nuotėkio, kuriuo reikėtų susirūpinti. Be to, atkreipk dėmesį į skysčių spalvą – jeigu variklio alyva vietoj rudos arba juodos yra kreminės baltos spalvos, tikėtina, kad trūko variklio galvos tarpiklis. Aušinimo skystis turėtų būti šviesios spalvos, jokiu būdu ne baltas, juodas ar rudas.

Jeigu variklis buvo užvestas, prieš tikrinant skysčius bent pusvalandį lukterėk – kai skysčiai įkaitę, rizikuoji nusideginti.

Patikrink, ar nėra keistų garsų ar kvapų

Šiandien jau įprasta, kad kiekviena modernių variklių dalelė yra itin ištobulinta, todėl dirba tyliai ir sklandžiai. Kai kažkas sulūžta arba atsilaisvina, kai kurios dalys gali imti trankytis, trintis viena į kitą arba lemti perkaitimą, nuotėkius ar kitus pastebimus gedimus.

Žinoma, bandyti pasikliauti vien tik garsu dažniausiai yra apgaulinga, tačiau taip gali bent jau nuspręsti apie problemos mastą. Pasigirdęs cypimas dažniausiai susijęs su atsilaisvinusiais arba nusidėvėjusiais diržais, žemo dažnio ūžimas arba gremžimas gali atsirasti dėl sumažėjusio tepimo arba atsilaisvinusių vidinių variklio komponentų, o štai girdimas kalimas gali reikšti aibę problemų nuo pažeistų vožtuvų iki netinkamo degalų degimo. Bet kuriuo atveju, neįprasti garsai dažnai lemia rimtus gedimus, kurių sprendimo nevalia atidėlioti.

Neignoruok ir pasklidusių neįprastų kvapų. Jie dažniausiai atsiranda dėl pernelyg įkaitusio variklio, pažeistos išmetimo sistemos ar pratekančių ir užtiškusių ant įkaitusio variklio skysčių. Ne visi gali atskirti skirtingų skysčių kvapus, tačiau verta turėti omenyje, kad svilėsių kvapas dažnu atveju reiškia pavojingą situaciją, o išmetamųjų dujų kvapas nurodo, kad pažeista išmetimo sistema.

Trumpai tariant, jeigu pastebėjai bet kokį keistą garsą ar kvapą ir nesi įsitikinęs, kas tai galėtų būti, nerizikuok – užgesink variklį ir susisiek su savo mechaniku.

Atlik klaidų kodų nuskaitymą

Nors šis procesas yra vienintelis, kuriam atlikti reikalingas papildomas įrankis, OBD2 automobilių diagnostikos klaidų skenerį įsigyti tikrai verta. Kodėl? Tai paprasta – šiuolaikiniai automobiliai turi daugiau nei 100 valdymo modulių, kurių kiekvienas valdo variklio, galios pavaros, stabdžių, multimedijos ir kt. sistemas. Kai kuri nors dalis ima veikti netinkamai, valdymo blokai užfiksuoja problemą ir aktyvuoja specifinį klaidos kodą, kurį gali pamatyti tokio klaidų skenerio pagalba.

Dažniausiai atsiradus su varikliu susijusių problemų skydelyje įsižiebia „Check engine“ lemputė. Visgi šis indikatorius tik įspėja, kad yra su varikliu susijusių problemų, taigi, norint sužinoti daugiau vis tiek prireiks pasinaudoti OBD2 skeneriu.

Be to, perspėjimo indikatoriai apie gedimus praneša ne visada, tad klaidų kodų nuskaitymas gali padėti laiku aptikti problemą ir išspręsti ją išvengiant didelės bėdos.

Jeigu jau turi arba ruošiesi įsigyti OBD2 skenerį, tai pravartu žinoti, kad norint nuskaityti klaidų kodus tereikia prietaisą prijungti prie automobilio (naudojantis OBD2 jungtimi, dažniausiai esančia po skydeliu), įjungti degimą ir spustelėti „nuskaityti klaidų kodus“ (angl. read fault codes).

Žinoma, reikia nepamiršti, kad kodų skaitytuvai gali tik nuskaityti klaidas ir jas pašalinti, iki kol šios atsiras iš naujo, tačiau bėdų jie dažniausiai neišsprendžia. Tai tik įrankiai problemai nustatyti, o štai jos išsprendimu tenka pasirūpinti mechanikui.

Patikrink, kaip automobilis veikia

Automobilių ekspertai dažnai teigia, kad prieš perkant naudotą automobilį būtina atlikti bandomąjį važiavimą, kadangi jo metu gali pastebėti daugybę problemų. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar perki naudotą automobilį ar tiesiog nori patikrinti jau turimą, trumpas bandomasis važiavimas gali būti ypač naudingas.

O kad jau kalbame apie galimus variklio gedimus, neprošal prisiminti, kad nusidėvėję arba pažeisti varikliai dažniausiai pasižymi sumažėjusia galia, taigi, automobilis lėčiau įsibėgėja, akceleratoriaus pedalas praranda jautrumą, o iš išmetimo vamzdžio gali pamatyti didesnį dūmų debesį ar užuosti svilėsių kvapą.

Automobilis turėtų greitėti tolygiai ir švelniai, palaikant tolygų greitį neturėtų būti jokių nesklandumų. Sumažėjusį variklio pajėgumą dažniausiai lemia netinkamas degalų mišinys, tačiau problema gali atsirasti ir dėl sugedusių jutiklių ar kitų elektros sistemos gedimų.

Kelionių metu nepamiršk kartais užmesti akį į skydelį, kad įsitikintum, jog nematyti jokių patikros indikatorių ir kad variklio temperatūra yra optimali.

Transmisijos patikra

Transmisijos sistema yra ypač svarbi ekonomiškumo, įsibėgėjimo, komforto ir kitais esminiais aspektais, todėl būtina nuolat rūpintis jos būkle.

O kadangi transmisija visuomet veikia, nuolat prijungdama ir atjungdama variklį ir važiuoklę bet atlikdama keletą kitų specifinių veiksmų, laikui bėgant ji dėvisi ir gali būti pažeista, jeigu nėra tinkamai prižiūrima.

Taigi, apžvelkime keletą žingsnių, kurie tau padės išbandyti automobilio transmisiją ir įvertinti jos būklę ir veikimą.

Skysčio patikra

Pavarų dėžės (transmisijos) skystis aušina ir tepa vidines transmisijos dalis, todėl jis turi reikšmingos įtakos sistemos ilgaamžiškumui. Bėgant laikui į skystį gali patekti teršalų, jis gali pratekėti ir prarasti savo savybes, taigi, būtina reguliariai atlikti patikrą.

Dažniausiai variklio skyriaus galinėje pusėje gali rasti ryškiai raudoną arba oranžinę matuoklę, kuri skirta transmisijos skysčio lygiui pamatuoti. Automatinės transmisijos skystis turėtų būti raudonos spalvos, jei spalva skiriasi, jis veikiausiai yra pasenęs, perkaitęs arba užterštas, tad jį reikia pakeisti. Mechaninės transmisijos skystis įprastai būna gintaro spalvos, o pasenęs tampa rudu. Ne mažiau svarbus ir skysčio lygis – jis turėtų būti tarp „MIN“ ir „MAX“ žymų, o jeigu skysčio trūksta, veikiausiai esama nuotėkio.

Pasauliui modernėjant, tobulėja ir automobiliai, taigi naujesniuose modeliuose matuokles dažniausiai keičia skaitmeniniai jutikliai. Be to, daugelis automobilių gamintojų montuoja visiškai uždaras transmisijos sistemas, kuriose naudoja ilgaamžį skystį. Tokios sistemos dažniausiai neturi skysčio išleidimo kamščio ar matuoklės, todėl nėra galimybės patikrinti nei lygio, nei būklės. Tiesa, ilgaamžiškumas dažniausiai trunka 3–5 metus (įprasta automobilio garantinio aptarnavimo trukmė), o ekspertai visgi rekomenduoja skystį keisti kas 100–160 tūkst. km.

Ieškok neįprastų kvapų ir garsų

Pastebėjus iš automobilio sklindančius neįprastus kvapus arba garsus didžiausiu iššūkiu tampa rasti jų šaltinį. Įvairus zvimbimas, kalenimas, svilėsių kvapas ir drebėjimas dažniausiai sklinda iš variklio, transmisijos arba galios pavaros, tačiau apie tai, kad problema slypi transmisijoje, išduoda keletas dalykų.

Nusidėvėjusi arba pažeista transmisija dažniausiai skleidžia žemus ūžimo arba kalimo garsus, kurie garsėja didinant greitį. Kartais garsai girdisi tik įjungus tam tikrą bėgį – tik beveik garantuotai reiškia, kad bėda slypi būtent transmisijoje.

Jeigu skystis yra per senas, praradęs savo savybes arba sistemoje yra per mažas jo lygis, gali netgi užuosti svylančias metalines detales. Deja, kvapui pasklidus nustatyti jo šaltinį gali būti ypač sudėtinga, todėl derėtų sustoti ir susisiekti su mechaniku.

Jeigu vairuoji automobilį su mechanine pavarų dėže, gali susidurti su sankabos gedimais, kurie taip pat lemia specifinių garsų atsiradimą. Pvz., susidėvėjus smagračiui gal išgirsti barškėjimą, kuris pasigirsta užvedant ir gesinant variklį, tačiau prityla arba visai dingsta nuspaudus sankabos pedalą.

Veikimo išbandymas kelyje

Skirtingi automobilių gamintojai kuria skirtingas transmisijas, skirdami prioritetą specifinėms savybėms. Be to, dažnai skiriasi ir jų veikimo principas, todėl norint tinkamai išbandyti reikia įdėti daugiau pastangų. Vis dėlto gedimo atveju dažniausiai netruksi pastebėti, kad kažkas ne taip.

Pažiūrėkime, kaip turėtų veikti automatinės ir mechaninės pavarų dėžės ir kas jų darbui nebūdinga.

Automatinė transmisija

Šiuolaikinės bepakopės (CVT) ir tiesioginio greičio (DSG) automatinės pavarų dėžės veikia neįtikėtinai sklandžiai ir bėgius keičia beveik nepastebimai, kai senesnės įprastos automatinės pavarų dėžės gali atrodyti netgi šiek tiek primityvios. Visgi net ir jos neturėtų trūkčioti, pavėluotai arba netikėtai keisti bėgių. Tačiau nepamiršk, kad greitai didinant greitį bėgių perjungimas specialiai šiek tiek užvilkinamas, kad būtų generuojama didesnė galia ir spartumas. Važiuojant įprastu greičiu pavaros keičiamos gerokai lėčiau.

Viena dažniausių automatinių pavarų dėžių problemų – nusidėvėjęs hidrodinaminis transformatorius. Vairuojant stebėk variklio sūkius. Pavarų dėžei nekeičiant bėgio ir važiuojant tolygiu greičiu sūkiai taip pat turėtų būti tolygūs, nesvyruoti – jei taip nėra, tikėtina, kad susidėvėjo hidrodinaminis transformatorius ir jį reikia pakeisti.

Transmisija taip pat gali nedirbti sklandžiai, jeigu trūksta transmisijos skysčio, sugedo vožtuvai, jutikliai arba esama mechaninių pažeidimų. Bet kuriuo atveju šios sistemos remontas yra sudėtingas, todėl šiuos darbus reikėtų patikėti specialistams.

Mechaninė transmisija

Mechaninės transmisijos sandara ir veikimas yra gerokai paprastesni nei automatinės, tačiau jas sieja nemažai panašių problemų. Tinkamai veikianti mechaninė pavarų dėžė taip pat turėtų dirbti sklandžiai. Sulūžus kuriai nors detalei ar užsikirtus guoliui turėtum išgirsti neįprastus garsus, esant per mažam skysčio lygiui pasigirsta žemo tono zvimbimas, o susidėvėjus kitoms transmisijos dalims arba netinkamai veikiant sankabai gali būti sunku įjungti kai kuriuos bėgius.

Kalbant apie sankabą, vairuotojai dažnai maišo pavarų dėžės ir sankabos problemas. Vienos sankabos detalės atlaiko apie 50 000 km, o štai kitos gali tarnauti ir daugiau nei 160 000 km, tačiau dažnas vairuotojas yra linkęs keisti ne visą sankabos komplektą, o tik nusidėvėjusias dalis, todėl remontuoti šį mazgą tenka gerokai dažniau.

Kadangi variklis ir transmisija yra daugelio automobilių pagrindas, reguliari jų patikra ne tik užtikrina ilgaamžiškumą, bet ir prisideda prie kokybiškos vairavimo patirties.

Tik nepamiršk, kad išvardyti patarimai padeda atlikti tik pirminę apžiūrą – rimtesnę patikrą prieš imantis remonto darbų turėtų atlikti specialistai, o perkant naudotą automobilį pravartu nepamiršti ir transporto priemonės istorijos patikros. Bet kuriuo atveju, neignoruok ženklų, pranešančių, kad kažkas yra ne taip, ir keliauk saugiai.