Benzininis vs. dyzelinis vs. hibridinis vs. elektrinis: kokį naudotą automobilį rinktis

Jau senokai praėjo dienos, kai naudotų automobilių rinkoje buvo matomi tik dyzeliniai ir benzininiai varikliai. Šiandien perkant naudotą automobilį galima rinktis bent iš keturių skirtingų rūšių benzininių, ypač ekonomiškų dyzelinių ir naujausių – elektrinių – variklių, gerokai praplėtusių pasiūlą.

Iš pirmo žvilgsnio gamtai draugiški elektromobiliai gali atrodyti geriausias pasirinkimas. Tačiau nereikėtų skubėti – svarbu gerai apgalvoti tokio varianto pranašumus ir trūkumus. Žinoma, savi pliusai ir minusai būdingi visoms be išimties transporto priemonėms.

Būtent todėl kviečiame geriau susipažinti su visomis pasirinkimo galimybėmis, aktualiomis renkantis naudotą automobilį.

Kokią degalų rūšį pasirinkti perkant naudotą automobilį?

Galima rasti begalę patarimų, kaip šiandieninėje rinkoje įsigyti naudotą transporto priemonę, tačiau daugelis jų yra perdėtai sudėtingi. Iš tikrųjų pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti – susidaryti sąrašą.

Nors nebūtina leistis į visas smulkmenas, naudinga numatyti, koks atstumas bus nuvažiuojamas per mėnesį, pasižymėti vairavimo ir eismo sąlygas, nusistatyti degalams skiriamą biudžetą ir nuspręsti, kokiu būdu atsiskaitysi už perkamą naudotą automobilį.

Pavyzdžiui, ar galvoji apie finansavimo galimybes, lizingą, kuris leistų įsigyti naujesnę transporto priemonę, ar nori iškart sumokėti visą sumą?

Taip pat puikiu pagalbininku renkantis automobilį gali tapti realistiškas norų sąrašas, leidžiantis įvertinti savo galimybes ir atsirinkti automobilius pagal kišenę.

Pvz. – paprastas scenarijus, pagrįstas skaičiais. „Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai vienas lietuvis su automobiliu susijusioms išlaidoms per mėnesį skiria apie 140 Eur, iš kurių beveik pusė jų skirta degalams. Šią sumą galima sumažinti pasirinkus ekonomiškesnį, techniškai tvarkingą automobilį, kuris naudoja mažiau degalų ir, tikėtina, mažiau ges.

Taigi, norint su pilnu baku nuvažiuoti kuo didesnį atstumą ir gerokai sumažinti išlaidas degalams verta pasidomėti hibridiniais automobiliais, kurie mišriomis eismo sąlygomis suvartos apie 5 l degalų / 100 km, ar net elektromobiliais, kurie ypač tinka tiems, kurie siekia kuo didesnio efektyvumo ir kuo mažesnių išlaidų.

Pasirinkimų įvairovė ir jų palyginimas

Automobiliuose montuojami skirtingų tipų varikliai, įskaitant benzininius, dyzelinius, hibridinius ir elektrinius. Kiekviena variklio rūšis turi savybių, kurios tam tikromis sąlygomis suteikia pranašumo prieš kitus.

Pvz., benzininiai automobiliai suteikia dinamišką vairavimo patirtį važiuojant mieste ir greitkeliu, dyzeliniai automobiliai geriausiai atsiskleidžia važinėjant didesniais atstumais, o elektra varomi automobiliai gali tapti puikiu pasirinkimu esant gerai išplėtotam krovimo stotelių tinklui.

Laikas pasigilinti į minėtų variklių rūšių skirtumus.

Benzininiai automobiliai

Ištisus dešimtmečius benzinu varomi automobiliai buvo pagrindinis automobilistų pasirinkimas ir iki šių dienų išliko praktiškiausiu variantu daugeliui šiuolaikinių vairuotojų. Tai patvirtina ir įspūdingi pasiekimai ekonomiškumo srityje, lemiantys dar didesnį modernių benzininių variklių patrauklumą.

Vis dėlto ne viskas yra tik balta – visai kaip tose „skamba per gerai, kad būtų tiesa“ reklamose.

Šiandien naudotų automobilių pirkėjai gali rinktis iš skirtingų rūšių benzininių variklių, įskaitant atmosferinius, su turbokompresoriumi ir elektrifikuotus variantus su hibridinėmis sistemomis. Nors visos šios sistemos yra skirtos tam pačiam tikslui – varyti automobilį pirmyn, jos skiriasi savo galingumu, efektyvumu, technologija, patikimumu ir, žinoma, ekonomiškumu.

Patikimiausias pasirinkimas – atmosferiniai varikliai, kadangi jų struktūra yra paprastesnė, nėra turbokompresoriaus, o mažiau detalių reiškia mažiau potencialių gedimų. Visgi ekonomiškumo klausimu geriausias pasirinkimas yra variklis su hibridine sistema. Priklausomai nuo automobilio, šie varikliai gali būti 6–20 % ekonomiškesni (žinoma, tai priklauso ir nuo vairavimo įpročių).

Benzinu varomų automobilių trūkumai ir privalumai

Didžiausi benzininių variklių privalumai slypi jų paprastume, nesudėtingame naudojime ir plačiame pritaikomume – benzinu varomi varikliai montuojami kupė, hečbekuose, universaluose, visureigiuose ir net bekelei pritaikytuose automobiliuose.

Vis dėlto yra ir trūkumų, kurie kartais gali nusverti gausybę privalumų. Keletas jų:

• Benzininiai varikliai gali „valgyti“ variklio alyvą. Nors šiems varikliams įprasta suvartoti šiek tiek variklio alyvos, netinkama priežiūra gali lemti neįprastai didelius dingstančios alyvos kiekius.
• Dažniausiai sunaudoja daugiau degalų. Eksploatuojant automobilį mišriomis sąlygomis, vis dėlto įmanoma pasiekti tenkinančias degalų sąnaudas su atitinkamo darbinio tūrio ir galios varikliu.

Gamintojai neretai mažalitražius variklius montuoja į šeimyninius automobilius, pvz., „Ford Bronco Sport“, taip pateikdami įspūdingai ekonomiškus rodiklius. Vis dėlto eksploatuojant automobilį realiomis sąlygomis yra ganėtinai sudėtinga pasiekti gamintojo nurodomus skaičius.

Mažesni varikliai turi intensyviau dirbti, kad generuotų daugiau galios, todėl neretai jų degalų sąnaudos beveik nesiskiria nuo didesnio darbinio tūrio variklių. Jie puikiai tinka nedideliems automobiliams, pvz., „Ford Fiesta“ ar „Volkswagen Golf“, tačiau nelabai dera su didesniais, tokiais kaip „Honda CR-V“ ar „Toyota Camry“.

Dyzeliniai automobiliai

Daugybę metų Europa buvo vienintelis regionas, kuriame didžiąją keleivinių transporto priemonių rinkos dalį sudarė dyzelinu varomi automobiliai. Tokią situaciją galėjo nulemti politinės ir reklaminės priežastys: dažnai teigta, kad dyzeliniai varikliai yra mažiau taršūs ir išskiria mažiau CO2 emisijų. Pirkėjai, panašu, nepergyveno dėl garsiai dirbančių ir stipriai vibruojančių variklių ar didesnių aptarnavimo išlaidų – visa tai atpirko nedidelės degalų sąnaudos.

Nors būtent ekonomiškumo atžvilgiu dyzeliniai varikliai yra laikomi vienais geriausių pasaulyje, jų reputacija pastaruoju metu gerokai smuko – tam įtakos turėjo vieno iš gamintojų, kuris tegu lieka neįvardintas, skandalas dėl taršumo rodiklių klastojimo

Dyzelinių automobilių privalumai ir trūkumai

Dyzelinį automobilį pirkti apsimoka, jei važinėjama dideliais atstumais – bent po kelis šimtus kilometrų kasdien – arba jeigu reikalingas pikapas ar kitas krovininis automobilis didelėms apkrovoms. Šiais atvejais naudotas automobilis su dyzeliniu varikliu būtų ypač logiškas pasirinkimas, kadangi degalų sąnaudos ir nuvažiuojamas atstumas atsvertų brangesnę priežiūrą.

Visgi kitais atvejais dyzeliniai varikliai nėra idealus pasirinkimas. Dėl griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų dyzeliniams automobiliams neretai reikia brangių išmetimo sistemų, padedančių sumažinti taršumą, o važinėjant nedideliais greičiais, pvz., miesto sąlygomis, šios sistemos gali ypač greitai užsikimšti.

Dar daugiau – atvėsus orams dyzeliniai varikliai šyla gerokai ilgiau nei benzininiai. Tai, nesant tinkamų sąlygų greitesniam apšilimui (pvz., važiavimas greitkeliu ar užmiesčio keliu stabiliu greičiu), lemia didesnes degalų sąnaudas. Trumpos kelionės mieste ar dažnas stovėjimas kamščiuose netinka dyzelinu varomiems automobiliams.

Hibridiniai automobiliai

Hibridiniai automobiliai, išsiskiriantys savo dvigubomis galios sistemomis, užima svarbią vietą tarp šiuolaikinių transporto priemonių. Šiuose automobiliuose įprasti vidaus degimo varikliai, dažniausiai benzininiai, dirba kartu su elektriniu varikliu ir baterijomis.

Šiandien pirkėjai gali rinktis iš dviejų hibridinių automobilių tipų – savaime įsikraunančių (self-charging) ir įkraunamų iš tinklo (plug-in):

• Savaime įsikraunantys hibridiniai automobiliai turi gerokai mažesnės talpos baterijas, kurios veikia kaip pagalbinė priemonė benzininiam varikliui. Hibridinė sistema riedant, stabdant ar važiuojant nedideliu greičiu išjungia variklį ir naudoja elektros energiją.
• Iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai turi žymiai talpesnes baterijas ir gali pasikrauti važiuojant, namie ar viešose įkrovimo stotelėse.

Ši unikali sistema leidžia naudojant vien elektros energiją nuvažiuoti 15–80 km atstumą. Kai baterijos nusėsta, vidaus degimo variklis tampa pagrindiniu energijos šaltiniu ir automobilis toliau veikia kaip įprastas hibridas.

Tokia kombinacija taip pat leidžia nuvažiuoti didesnį atstumą tolimų kelionių metu. Hibridinių automobilių universalumas padaro juos ypač patraukliu pasirinkimu vairuotojams, kuriems rūpi aplinkos apsauga ir kurie siekia sumažinti savo anglies pėdsaką neaukodami praktiškumo ir patogumo, būdingo įprastiems automobiliams.

Hibridinių automobilių privalumai ir trūkumai

Hibridiniai automobiliai dažnai giriami dėl savo mažų emisijų ir ekonomiškumo miesto sąlygomis. Kai benzininiai ir elektriniai varikliai dirba kartu be trikdžių, galima sutaupyti net iki 50 % degalų palyginti su tokiais pačiais varikliais be hibridinių sistemų. Tačiau pasirinkus brangesnį, savaime įsikraunantį hibridinį automobilį ir kasdienėms kelionėms naudojant elektrinį variklį išlaidos degalams gali sumažėti iki minimumo.

Tai gali tapti kertiniais argumentais įsigyti hibridinį automobilį, tačiau svarbu pabrėžti, kad ši pažangi technologija turi savo kainą.

Dėl didelės paklausos naudoti hibridiniai automobiliai yra gerokai brangesni už automobilius, varomus vien vidaus degimo varikliais. Taip pat pažymėtina, kad po kelerių metų intensyvaus naudojimo elektrinių baterijų maksimali įkrovos talpa sumažėja, todėl vien elektra nuvažiuojamas mažesnis atstumas, o baterijų ar jų modulių keitimas gali atsieiti nemenką sumą.

Elektriniai automobiliai (EV)

Skirtingai nei įprasti, benzininiai ar dyzeliniai, automobiliai, elektromobiliai yra varomi vien elektros energija, kurią kaupia įkraunamuose baterijų moduliuose, todėl nėra reikalingi emisijas išskiriantys vidaus degimo varikliai.

Per pastarąjį dešimtmetį gamintojai sparčiai tobulino baterijų chemines technologijas, kurios leidžia nesijaudinti dėl nuvažiuojamo atstumo – tiesa, tai galioja tik naujų elektrinių automobilių pirkėjams. Naudoti elektromobiliai – jau kita kalba, mat pagal kišenę įkandamos transporto priemonės turės mažesnės talpos baterijas, itin ribotą nuvažiuojamą atstumą ir technologijas. Taigi, tokie automobiliai tinka tik eksploatavimui mieste.

Elektrinių automobilių trūkumai ir privalumai

Ryškiausi ir svarbiausi elektrinių automobilių pranašumai – tylus veikimas, švelnus važiavimas, puikus efektyvumas ir ganėtinai nebrangus įkrovimas, jei turimas nuosavas elektros energijos šaltinis (pvz., namie įrengtos saulės baterijos). Priklausomai nuo įrangos, kraunant elektromobilį namie, išlaidos 100 km gali siekti vidutiniškai 2 Eur.

Tad nors elektriniai automobiliai ir siūlo net keletą ypač šiuolaikiškų privalumų, jie vis dar stipriai priklausomi nuo įkrovimo stotelių tinklo. Dėl šios priežasties teks pakeisti savo požiūrį į buvimą automobilio savininku, mat būtent elektromobilių vairuotojai turi taikytis prie įkrovimo poreikių, o ne priešingai.

Galutinė automobilio išlaikymo kaina

Nors didžiausią automobilio išlaikymo kaštų dalį sudaro būtent automobilio kaina, svarbu nepamiršti, kad išlaidų teks patirti ir prižiūrint savo naująjį pirkinį.

Nusidėvėjimas

Dažniausiai vyrauja klaidinga nuomonė, kad visi nauji automobiliai dėvisi vienodai. Tai netiesa – amortizacija priklauso ne tik nuo automobilio markės ir modelio, bet ir nuo variklio rūšies.

Šiandieninėje rinkoje dėl savo palyginti paprastos priežiūros benzininiai, dyzeliniai ir hibridiniai automobiliai išlaiko didžiausią likutinę vertę. Pvz., po penkerių metų eksploatavimo „Toyota Rav 4“ automobilis bus vertas 50–55 % savo pradinės kainos, priklausomai nuo to, kokia hibridinė sistema įdiegta.

Elektromobilių pirkėjai susiduria su didžiausiu nusidėvėjimu. Kadangi baterijų technologijos nuolat tobulėja, kiekvienas naujas elektrinio automobilio modelis rinkoje atkeliauja su pagerinta baterijos chemine sudėtimi, nuvažiuojamu atstumu ir bendru efektyvumu, taip mažindami senesnių modelių patrauklumą potencialiems pirkėjams.

Pažvelkime į pavyzdį – naujas „Audi e-Tron GT“ automobilis šiandien kainuoja vidutiniškai 120 000 Eur, o štai dviejų metų senumo modelio su nedidele rida kaina siekia apie 65 000 Eur. Taigi, per dvejus metus automobilis prarado apie 40 % vertės.

Žinoma, ateityje tai gali keistis ir situacija net ir šiuo metu priklauso nuo tavo gyvenamosios vietos.

Draudimas

Skaičiuojant draudimo įmokos sumą atsižvelgiama į automobilio markę, modelį, tavo amžių, drausmingumą ir vairavimo stažą, deklaruotą gyvenamąją vietą ir netgi automobilio degalų rūšį.

„Forbes Advisor“ atlikto tyrimo duomenimis, pigiausiai apdrausti kainavo „Honda CR-V“, „Jeep Wrangler“, „Subaru Forester“ ir „Hyundai Tucson“ automobilius, varomus įprastais benzininiais varikliais. Jų draudimas kainavo apie 1 500 Eur.

Tyrimą įdomiu daro tai, kad tų pačių automobilių modelių su hibridine sistema draudimo kaina svyravo nuo 90 iki 180 Eur, o štai elektrinių automobilių draudimas gali kainuoti net 3 600 Eur. Pvz., vidutinė „Porche Taycan“ draudimo kaina siekia 4 295 Eur, o „Tesla Model S“ – 3 395 Eur. Palyginti, sportinį „Audi R8“ galima apdrausti už 3 741 Eur.

Išlaidos degalams

Išlaidos degalams yra tie automobilio išlaikymo kaštai, kuriuos pajauti kaskart užsukus į degalinę ar mokamą krovimo stotelę. Trumpai apžvelkime, kiek kainuoja važiavimas skirtingų rūšių automobiliais.

Išlaidos benzinui. Tokie automobiliai kaip „Toyota Corolla“ įprastai pasižymi maždaug 7,6 l/100 km degalų sąnaudomis. Taigi, jei per metus nuvažiuoji apie 20 000 km, išlaidos degalams sieks daugmaž 2 280 Eur.

Išlaidos dyzelinui. Jeigu ruošiesi pirkti dyzelinį automobilį, pvz., „Chevrolet Tahoe“ visureigį, kurio vidutinės degalų sąnaudos siekia 9,4 l/100 km, per metus degalams išleisi apie 2 820 Eur.

Hibridinio automobilio degalų išlaidos. Daugelis modernių hibridinių automobilių pasižymi ypač didele degalų ekonomija. Net tokie šeimos visureigiai kaip, pvz., „Honda CR-V“ nuvažiuoti 100 km sunaudoja apie 6,2 l degalų. Taigi, išlaidos siektų 1 860 Eur.

Elektromobilio įkrovimo kaina. Elektrinio automobilio įkrovos kaina priklauso nuo elektros energijos kainos tavo namuose ir krovimo stotelėse. Visgi imant vidutinę 1 kWh kainą, siekiančią 0,27 Eur, nuvažiuoti 20 000 km kainuos beveik 2 300 Eur.

Reguliari priežiūra

Reguliari transporto priemonės priežiūra yra būtina norint užtikrinti tinkamą jos veikimą. Žinoma, kaip ir kitais aspektais, priežiūros kaina taip pat skiriasi priklausomai nuo markės, modelio, variklio darbinio tūrio ir degalų rūšies.

Šiame segmente didžiausią pranašumą turi elektriniai automobiliai – jų struktūra gerokai paprastesnė, mažiau aktyvių dalių, todėl priežiūra yra paprastesnė ir pigesnė. Per penkerių metų eksploatavimo laikotarpį būtini aptarnavimo kaštai, įskaitant padangų, stabdžių, pavarų ir aušinimo sistemų skysčių bei 12 V baterijos keitimą, viso atsieina apie 500 Eur.

O štai benzininių, dyzelinių arba hibridinių automobilių priežiūra gali kainuoti nuo 150 iki 1 000 Eur, priklausomai nuo vietovės, kurioje įsikūręs autoservisas, ir dalių kainų. Kai kurios remonto dirbtuvės internete skelbia, kad vien variklio alyvos keitimas „BMW X5“ automobiliui kainuoja nuo 160 iki 185 Eur, o štai „Toyota Corolla“ toks pat aptarnavimas galimas už vidutiniškai 110 Eur.

Aplinkos apsaugos aspektas

Nors dažnai galima girdėti, kad transporto priemonių emisijų ribojimas galėtų išspręsti aplinkosaugines problemas, svarbu suvokti, kad bėdų gausu ir kituose sektoriuose.

Net ir būdamos geresnės už įprastus automobilius, elektrinės transporto priemonės taip pat yra kenksmingos aplinkai. Pvz., tiesa, kad jos neišskiria emisijų, tačiau jų gamyba remiasi neatsinaujinančių išteklių naudojimu ličio jonų baterijomis, kurios gali netgi būti žalingos. Negana to, ir elektra, naudojama baterijoms įkrauti, ne visada gaminama pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Taigi, jeigu automobilis yra būtinas, geriausias pasirinkimas būtų elektrinė arba hibridinė transporto priemonė. Būtent taip galima prisidėti prie aplinkos apsaugos, ypač siekiant sumažinti globalinį atšilimą ir jo pasekmes.

Investicija į ateitį

Stebint, kaip vystosi automobilių pardavimų rinka, darosi akivaizdu, kad labiausiai apsimokanti ilgalaikė investicija yra elektrinis, hibridinis ar kitas degalų ekonomija pasižymintis automobilis.

Šie pasirinkimai ne tik dera su vis augančiu siekiu saugoti gamtą, bet ir siūlo didesnį atsparumą vis didėjančioms degalų kainoms bei yra didelis žingsnis tvaresnio transporto link.

Be to, nepamiršk, kas apskritai yra geras naudotas automobilis ir kaip svarbu ieškant tokio pirkinio yra atkreipti dėmesį į priežiūrą, ridą ir patirtos žalos istoriją.