Ar tikrai visureigiai tokie geri (ar pamišimas dėl jų tampa nevaldomas)?

„Noriu geresnio matomumo ir didesnio saugumo“ – įprastai būtent taip visureigių pasirinkimą motyvuoja jų vairuotojai. Didesni automobiliai gali sudaryti įspūdį, kad vairuoji tanką – tik ypač erdvų, pilną nematomų saugumo sistemų ir pasižymintį puikiu pravažumu bekelėje.

Vis dėlto nusiėmus rožinius akinius matyti, kad visureigiai, krosoveriai ir pikapai turi ir esminių trūkumų. Didesni šansai verstis, mirtinai pavojingos aklosios zonos ir aukšta mirtingumo statistika – tai tik keletas iš daugelio pavojų, apie kuriuos dažnas visureigio vairuotojas nė nesusimąsto.

Atidžiau pažvelkime į ypač išpopuliarėjusį šių didelių automobilių tipą ir pabandykime atsakyti į klausimą – ar tikrai visureigiai tokie geri?

Kaip visureigiai užvaldė automobilių rinką?

Prieš 4–5 dešimtmečius keliuose dominavo sedanai, hečbekai ir universalai. Vieną kitą pikapą buvo galima išvysti prie fermų ir statybų aikštelių. Situacija pasikeitė kardinaliai – šiandien JAV 80 % parduodamų automobilių yra visureigiai ir pikapai, juos renkasi didžioji dalis vairuotojų.

2023 m. EPA pranešime apie automobilių tendencijas aiškiai matyti, kaip bėgant metams keitėsi JAV pagaminamų transporto priemonių pasiskirstymas pagal tipą. 1975 metais daugiau nei 75 % pagamintų transporto priemonių buvo sedanai ir universalai, o 2022 metais 63 % visų naujų transporto priemonių buvo mažieji sunkvežimiai. JAV aplinkos apsaugos agentūros specialistų teigimu, ateinančiais metais mažųjų sunkvežimių dalis turėtų padidėti.

Kaip tai nutiko?

Visureigių ištakos siekia Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo sukonstruotas „Willys Jeep“, kuris vėliau patobulintas ir pritaikytas visuomeniniam eismui. Šis modelis netruko išpopuliarėti, todėl jo pavyzdžiu pasekė ir britai, gana greitai pristatę „Land Rover Defender“ – praktiškesnį modelį, kurį ūkininkai ir darbininkai galėjo lengviau pritaikyti savo reikmėms.

1951-aisiais, vykstant Korėjos karui, kilo tvirtų, patikimų ir efektyvių transporto priemonių poreikis, galiausiai lėmęs legendinio „Toyota Land Cruiser“ atsiradimą. Ir šie, ir kiti sukurti visureigiai traukte traukė pirkėjus visame pasaulyje, siūlydami dar neišbandytus vairavimo privalumus ir potyrius.

Vis dėlto esminis lūžis visureigių ir pikapų istorijoje įvyko praėjusio amžiaus pabaigoje.

Žmonės pastebėjo, kad visureigiai turėjo viską, ko reikia – autobusiuko praktiškumą, prabangaus sedano patogumą ir bekelės sunkvežimio galimybes. Atrodė, kad viskas buvo idealu, nepaisant net didokos kainos. Vyšnia ant torto – aukštesnė sėdėjimo padėtis ir garantuotas saugumo jausmas.

Kadangi vis daugiau žmonių pradėjo rinktis šio tipo automobilius, gamintojai vienas po kito pristatė naujus lengvuosius sunkvežimius ir visureigius. Puikūs to pavyzdžiai – 1997-ųjų „Mercedes-Benz“ ML klasė, 1999-ųjų BMW X5 ir 1998-ųjų „Cadillac Escalade“ bei kt.

Šių galingų ir tvirtų automobilių paklausa augo kaip ant mielių, o gamintojai rado ir kitų jų gamybos privalumų – visureigiai kainuoja gerokai brangiau, brangesnis ir jų aptarnavimas.

Tokią situaciją geriausiai atspindi BMW atvejis – iki 90-ųjų kompanija negamino nė vieno visureigio, o dabar siūlo net 11 modelių. Paklausa nenustojo augti: jau ir Europoje 49 % naujų parduodamų automobilių 2022 m. sudarė visureigiai ir krosoveriai – nuo 2011-ųjų šis skaičius paaugo net 35 %, ir, atrodo, nė nesiruošia sustoti.

Visureigiai kelia didžiulę riziką ir aplinkiniams, ir vairuotojams

Daugelis visureigių pirkėjų ir savininkų mano, kad tokie automobiliai turi tik privalumų – yra patogesni, praktiškesni ir saugesni nei kitos transporto priemonės.

Nors kai kuriais atvejais visureigiai gali būti saugesni, tai ne viskas. Kadangi jie yra gerokai didesni ir sunkesni (vidutiniškai apie 40 % sunkesni už įprastus automobilius), jų valdomumas ir stabdymo atstumas – ganėtinai prasti.

Visureigiai lengviau verčiasi

Vienas didžiausių pavojų vairuojant visureigį – aukšta apsivertimo rizika. Jų svorio centras yra gerokai aukščiau nei įprastų automobilių, todėl didelė tikimybė, kad slystant arba susidūrus su kliūtimi visureigis apsivers.

Iš tikrųjų, daugiau nei 90 % visų visureigių apsivertimo atvejų įvyksta net nesusidūrus su kitu automobiliu – tai reiškia, kad incidentai nutinka bandant išvengti susidūrimo su netikėtai į kelią išbėgusiais gyvūnais arba praradus kontrolę dėl itin prastų eismo sąlygų.

Geresnis matomumas – tik mitas

Visureigių vairuotojai visuomet giria matomumą, mat „gali matyti toliau ir aukščiau“, tačiau matymas tolyn nėra toks pranašus, ypač kai vaizdą užstoja kiti dideli automobiliai. Aukšta sėdėjimo pozicija ir dideli transporto priemonės matmenys gerokai apriboja matomumą automobilio priekyje.

Keletas portalų atliko įdomų testą, tiriantį, kiek vaikų galėtų susėsti eilute priešais visureigį, kol vairuotojas juos išvys. Rezultatai kraupūs – tik 9-as vaikas buvo matomas. Tūkstančiai vaikų kasmet sužalojami tokiuose eismo įvykiuose, ir daugelis jų įvyksta būtent todėl, kad dėl gerokai per didelių visureigių variklių dangčių tėvai negali matyti kieme žaidžiančių vaikų.

Pavojingos vietos susidūrimo metu

Kita reikšminga visureigių bėda – aukštai montuojamas buferis. Kadangi jie yra aukščiau nei įprastų automobilių, susidūrimo metu patiriama nevienoda žala – nors nemažai vairuotojų visureigius renkasi ir dėl to, kad nebūtų tiesiog šluote nušluoti keliuose dar didesnių už juos transporto priemonių.

Daugybę metų visureigių buferio aukštis neturėjo atitikti jokių standartų, tačiau šiandien situacija kiek pasitaisė. Priekiniai didžiausių visureigių buferiai negali būti aukščiau nei 70 cm nuo žemės – tai yra daugmaž 15 cm aukščiau nei leistina įprastiems automobiliams. Svarbu paminėti, kad tai yra maksimalus leistinas aukštis, todėl realybėje aukščiai gali gerokai skirtis, taip vis tiek sukurdami nevienodus susidūrimo taškus.

Dėl aukštesnių ir didesnių susidūrimo taškų pėstiesiems, partrenktiems visureigio, rizika žūti yra 2–3 kartus didesnė nei susidūrus su įprastu automobiliu.

Dėl gerokai aukštesnės visureigių priekinės dalies pėstieji žymiai dažniau patiria mirtinus sužalojimus arba yra nusviedžiami po automobiliu.

Daugelis visureigių yra beprasmiai

Netgi esant tokiai didžiuliai pasiūlai kaip šiandieninė visureigis labai retai gali tapti tobulu pasirinkimu. Nepaisant reklamų ir savininkų pagyrų, daugelis pikapų, krosoverių ir visureigių tiesiog yra beprasmiai.

Visureigiai nėra tokie saugūs, galingi, tvirti, praktiški ir viskam tinkami kaip daugelis galvoja. Dauguma visureigių yra lėtesni už kitus automobilius, sunaudoja kone dvigubai daugiau degalų, jų išlaikymas gerokai brangesnis, jie sunkiai įveikia bekelę ir nėra labai praktiški. Trumpai tariant, visureigiai geba beveik tą patį, ką ir įprasti universalai ar autobusiukai, tačiau patiriant žymiai daugiau išlaidų ir turint prastesnį valdomumą.

Be to, nepaisant automobilių gamintojų pastangų naudoti ekologiškesnes ir lengvesnes medžiagas, taip mažiau teršiant gamtą, vidutinis automobilio svoris per pastarąjį dešimtmetį padidėjo maždaug 100 kg, daugiausia dėl išaugusios visureigių gamybos.

Kokia visureigių ir krosoverių įtaka kasdieniam gyvenimui?

Vairuotojai neretai skundžiasi, kad keliai yra per siauri, dviratininkai užima per daug vietos, per mažai stovėjimo vietų. Nors dažnas galvoja, kad dėl to kalta valdžia, tinkamai nepasirengusi vis augančiam automobilių, dalyvaujančių eisme, skaičiui, nemažai problemų vis dėlto kyla dėl to, kad kai kurie automobiliai yra žymiai didesni nei turėtų būti.

Štai pasikeitimai, kuriuos lėmė išaugęs visureigių populiarumas:

• Didesnis degalų sunaudojimas;
• Visureigiams reikia daugiau padangų ir atsarginių dalių;
• Visureigiai yra antras didžiausias veiksnys, prisidedantis prie pasaulinės taršos;
• Matomumas keliuose yra blogesnis dėl eisme dalyvaujančių didelių automobilių;
• Keliuose ir stovėjimo vietose telpa mažiau automobilių;
• Visureigių draudimas yra brangesnis.

Didesni automobiliai taip pat pakeičia žiūrėjimo perspektyvą. Visureigių vairuotojai mėgsta galvoti, kad jie yra tarsi nepažeidžiamoje kapsulėje, todėl yra labiau linkę rizikuoti ir atsisakyti įprastinių atsargumo priemonių. Nors įprastų automobilių stabdymo kelias yra gerokai trumpesnis, daugelis vis dar renkasi visureigius motyvuodami tuo, kad kai kurių incidentų neįmanoma išvengti, todėl jie nori bent jau būti saugūs. Tačiau tiesa yra kitokia – daugybė avarijų nutinka būtent dėl to, kad visureigiai nėra saugūs.

Dar daugiau – visureigių remonto darbai, kaip ir kiti išlaikymo kaštai, yra žymiai didesni nei kitų automobilių. Pvz., mūsų teikiamų transporto priemonių istorijos ataskaitų duomenimis, vidutiniškai „Ford“ F serijos pikapų remontas po avarijų kainuoja 9 320 Eur, o „Ford Fusion“ (vidutinio dydžio sedano) – 4 520 Eur, kompaktinės klasės „Honda Civic“ – 3 047 Eur, o kompaktiško krosoverio „Honda CR-V“ – 6 127 Eur.

Nors, kaip ir visur, pasitaiko išimčių, išlaidos darbui ir detalėms yra didesnės dėl sunkesnių ir sudėtingesnių konstrukcijų.

Greitas nuvertėjimas

Kadangi visureigių gamyba yra brangesnė, o paklausa nemažėja, jų išliekamoji vertė dažniausiai lieka didesnė už įprastų automobilių. Visureigių ir krosoverių priežiūra yra sudėtingesnė ir brangesnė, o po kelerių eksploatavimo metų problemų pradeda kilti vis daugiau, todėl išliekamoji vertė smarkiai krinta.

Jei vis dėlto nori įsigyti tokios klasės automobilį, pasidomėk, kurie visureigiai ilgiausiai išlaiko savo vertę. Keletas tokių modelių yra:

• „Honda CR-V“;
• „Toyota RAV4“;
• „Subaru Crosstrek“;
• „Lexus NX“;
• „Jeep Wrangler“;
• „Toyota Land Cruiser“.

Daugelis išvardytų visureigių pasižymi patikimumu, tai ypač svarbu norint išvengti didelio nusivylimo. Geras pasirinkimas galėtų būti ir hibridai, siūlantys geresnes degalų sąnaudas ir dar didesnį patikimumą. Visgi spręsti, ar apsimoka įsigyti visureigį, reikėtų pagal savo poreikius, todėl svarbu susidėlioti prioritetus ir vengti impulsyvių pirkimų.

Artėjanti transporto priemonių elektrifikacija problemos neišspręs

Visuomenėje siekiama atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir pereiti prie elektros, tačiau sunku atsisakyti troškimo sėdėti prie galingo automobilio vairo.

Pagrindinė elektromobilių problema – ribotas nuvažiuojamas atstumas ir brangios baterijos. Visureigiams reikia dar galingesnių variklių ir daugiau ličio jonų baterijų, kad būtų galima nuvažiuoti patenkinamą atstumą. Taip pat jiems reikia geresnių stabdžių, stipresnės važiuoklės ir kitų patobulinimų, kurie lemia didžiulę kainą ir masę.

Pvz., „Mercedes-Benz EQS“, „Ford F-150 Lightning Extended-Range“ ir keletas kitų elektrinių visureigių modelių sveria beveik 3 tonas ir naudoja dvigubai didesnes baterijas nei įprastos.

Tikroji visureigių pirkimo priežastis

Galima galvoti, kad turint visureigį nereikės jaudintis dėl jokių gamtos išdaigų. Visgi daugelis ūkininkų ar statybos sektoriaus darbuotojų nenaudoja sportinių visureigių ar pikapų vien dėl to, kad jie yra pernelyg brangūs, sunaudoja per daug degalų ir nėra skirti darbui.

Mūsų protus stipriai veikia ilgametės automobilių gamintojų marketingo strategijos, esą visureigiai padeda ištrūkti iš nuobodžios kasdienybės ir leidžia jaustis saugiau. Verta atkreipti dėmesį, kokius pavadinimus visureigių gamintojai suteikia savo modeliams: „Explorer“, „Navigator“, „Pathfinder“, „Renegade“, „Escape“ ir pan. Tokie keliavimą ir atradimus reiškiantys pavadinimai visgi yra šiek tiek ironiški turint omenyje, kad didžioji dalis šių automobilių kasdien važinės miesto keliais ir stovės kamščiuose.

Prieš perkant visureigį svarbu savęs paklausti – ar man tikrai reikia tokio automobilio, ar man tik patinka mintis apie jo turėjimą.