7 dažniausios naudotų automobilių problemos, apie kurias turėtum žinoti

Beveik niekada negali žinoti, ko tikėtis perkant naudotą automobilį. Kiekvienas jų turi savo istoriją, ir tik laikui bėgant gali susidurti su įvairiais netikėtumais – ar tai būtų mįslinga skydelyje įsižiebusi lemputė, ar kone pagal muzikos ritmą pradėjęs barškėti variklis.

Taigi, ruošiantis pirkti naudotą transporto priemonę reikėtų apsiginkluoti ir tam tikromis žiniomis.

Šiame straipsnyje sužinosi apie dažnai pasitaikančias naudotų automobilių bėdas, kurių dažniausiai negali pamatyti plika akimi, taip pat – kaip nenusipirkti transporto priemonės, suteikiančios daugiau galvos skausmo nei malonumo.

1. Perkaistantis variklis

Vienas rimčiausių dažnai pasitaikančių naudotų automobilių gedimų yra variklio perkaitimas – nereta ir ypač varginanti problema. Aukščiau įprastų normos ribų pakilusi variklio temperatūra gali pažeisti įvairias dalis ir netgi sugadinti patį variklį.

Perkaitimą gali lemti daugybė skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, per mažas aušinimo skysčio kiekis sistemoje, užstrigęs termostatas arba susidėvėjęs vandens siurblys gali reikšmingai paveikti aušinimo sistemos darbą.

Laimei, perkant automobilį patikrinti, ar variklis nekaista, nėra sudėtinga – geriausias būdas tai padaryti yra atlikti ilgesnį bandomąjį važiavimą, atidžiai stebint variklio temperatūros pokyčius ir jo veikimą pašilus iki įprasto lygio.

Nepriklausomai nuo bėdos priežasties, į variklio perkaitimą niekada nederėtų numoti ranka – jo remontas ar net keitimas gali brangiai atsieiti.

Variklio perkaitimą nurodantys ženklai

Sąlyginai gera žinia yra ta, kad naudoto automobilio variklio perkaitimą nesunku pastebėti. Dažniausiai tai nurodo šie požymiaii:

• Aukščiau normos ribų kylanti variklio temperatūros matuoklio rodyklė arba skydelyje įsižiebusi lemputė yra pagrindiniai ženklai, signalizuojantys apie neįprastą variklio temperatūros kilimą.
• Garai arba dūmai, besiveržiantys iš po variklio dangčio.
• Ypač įkaitęs variklio dangtis.
• Neįprasti kvapai, kuriuos išskiria perkaitęs variklis – dažniausiai galima užuosti saldų arba cheminių medžiagų kvapą.
• Neįprastas tiksėjimas reiškia, kad judančių variklio dalių tepimo procesas nevyksta taip, kaip turėtų.
• Sumažėjęs variklio galingumas trukdo tinkamai dalyvauti eisme.
• Po pastatytu automobiliu matoma aušinimo skysčio bala taip pat gali reikšti bėdas, susijusias su variklio perkaitimu.

Pastebėjus kurį nors iš šių ženklų vairuojant, reikėtų nedelsiant saugiai sustoti ir užgesinti automobilį, taip apsisaugant nuo didesnės žalos (galinčios sukelti netgi atvirą liepsną), ir kuo greičiau ieškoti problemos šaltinio.

2. Pavarų dėžės gedimas

Nesvarbu, ar automobilio pavarų dėžė mechaninė, ar automatinė – sugesti gali tiek viena, tiek kita.

Vis dėlto pavarų dėžės tipas lemia gedimo rūšį. Pvz., vairuojant automobilį su automatine pavarų dėže galima susidurti su netinkamai perjungiamomis pavaromis, o štai automobiliuose su mechanine pavarų dėže gali kilti sunkumų bandant keisti bėgius. Ši bėda yra ganėtinai dažna, šiuolaikiniuose automobiliuose ją lemia ne iki galo atsileidžiantis sankabos diskas.

Žinoma, pavarų dėžės gedimus būtina remontuoti nedelsiant, nes eksploatuoti automobilį su netinkamai veikiančia transmisijos sistema nėra saugu.

Dažniausi transmisijos gedimo požymiai

Apie bėdas transmisijos mazge gali signalizuoti ne tik netinkamai perjungiami bėgiai – štai keletas kitų ženklų, rodančių, kad gali reikėti remonto:

• Neįprasti garsai. Nors keisti ir neįprasti garsai gali reikšti daug skirtingų problemų, pavarų dėžės gedimas gali būti viena jų. Įprastai sugedusi automatinė pavarų dėžė ima cypti, dunksėti arba ūžti, o mechaninė – skleisti garsius, mechaninės kilmės garsus.
• Skysčių nuotėkis. Kadangi transmisija yra priklausoma nuo skysčių slėgio ir tinkamo tepimo, pratekantis transmisijos skystis aiškiai rodo galimą šios sistemos gedimą.
• Svilėsių kvapas gali reikšti pavarų dėžės perkaitimą arba užsidegusį skystį.
• Besitrinančio metalo garsas arba drebėjimas. Jeigu keičiant bėgį arba spaudžiant akseleratoriaus pedalą automobilis ima drebėti arba girdimas besitrinančio metalo garsas, taip pat tikėtina, kad problema susijusi su transmisijos sistema.
• Automobilis pulsuoja arba staiga ima lėtėti. Sugedusi pavarų dėžė gali lemti staigų automobilio greitėjimą arba lėtėjimą net ir neliečiant greičio pedalo.
• Pavėluotas pavaros perjungimas. Tinkamai veikianti pavarų dėžė turėtų be jokių problemų įjungti tinkamą bėgį. Uždelstas arba per greitas pavarų perjungimas įprastai yra vienas pirmųjų ženklų, nurodančių gedimą.
• Užsidegęs variklio patikros indikatorius – „Check Engine“. Nors pagrindinė šio indikatoriaus paskirtis yra pranešti apie problemas, susijusias su variklio skyriumi, jis yra dalis bendro transporto priemonės diagnostinės tinklo, stebinčio įvairius skirtingus komponentus ir sistemas, įskaitant transmisiją.

3. Susidėvėjusios stabdžių kaladėlės ir diskai

Stabdžių sistemą sudaro daugybė glaudžiai susijusių detalių, todėl jų sklandus veikimas yra būtinas saugiam bet kokios transporto priemonės eksploatavimui. Natūralu, kad kai kurios sistemos dalys laikui bėgant nusidėvi, taip paveikdamos ir likusių komponentų veikimą.

Kadangi stabdžių kaladėlės ir diskai patiria didžiausią apkrovą stabdymo metu, naudotų automobilių stabdžių problemos dažniausiai būna susijusios būtent su šiomis dalimis.

Jų nusidėvėjimą lemia keletas skirtingų faktorių, tokių kaip vairavimo stilius ir sąlygos. Stabdžių kaladėles rekomenduojama keisti kas 40 000–100 000 km, o stabdžių diskus – kas 50 000–110 000 km.

Kaip patikrinti, ar jau laikas keisti stabdžių kaladėles ir (arba) diskus?

Stabdžių kaladėlių būklę galima įvertinti plika akimi – jų nusidėvėjimas yra akivaizdžiai matomas. Žinoma, profesionalai gali pasakyti daugiau negu mato nepatyrusi akis (kadangi vidinė kaladėlės dalis matoma tik nuėmus ratą), tačiau išorinę kaladėlės pusę, jei sumontuoti atviro dizaino ratai, nesudėtinga apžiūrėti ir savarankiškai.

Kalbant apie diskus, jų susidėvėjimą dažniausiai išduoda vairo vibracija stabdymo metu. Jeigu diskai, padedantys tolygiai stabdyti automobilį, savo funkcijos nebeatlieka tinkamai, stabdymas gali tapti nelygus, o automobilis stabdymo metu ima vibruoti.

4. Susidėvėję amortizatoriai ir jų apsauginės gumos

Pagrindinė transporto priemonės pakabos paskirtis – užtikrinti patogų ir tinkamai valdomą važiavimą, todėl net mažiausias pakabos gedimas gali paveikti vairavimo patirtį ir saugumą kelyje. Jei kelio nelygumai tampa vis labiau juntami, tikėtina, kad problema slypi amortizatoriuose ir jų gumose.

Laikui bėgant amortizatoriai ir amortizatorių gumos gali nusidėvėti dėl skirtingų veiksnių, pvz., nuvažiuoto atstumo, kelio sąlygų, didelės apkrovos, vairavimo stiliaus ar netgi orų. Visi šie faktoriai per laiką palieka savo žymę, todėl pakabos gedimai yra įprasti naudotiems automobiliams.

Ženklai, rodantys amortizatorių ir jų gumų susidėvėjimą

• Padidėjęs lingavimas. Jeigu automobilis, kelyje kliudęs duobę ar balą, linguoja stipriau nei įprastai, tai gali reikšti, kad amortizatoriai arba jų gumos neveikia taip, kaip turėtų.
• Suprastėjęs valdomumas. Automobilį gali būti sunkiau suvaldyti, ypač per posūkius ar atliekant staigius manevrus.
• Smengantis automobilio priekis. Jei transporto priemonės pakaboje yra gedimų, staigiau nuspaudus greičio arba stabdžio pedalą galima pastebėti, kad automobilio galas šiek tiek pakyla arba gerokai susmenga priekinė dalis.
• Trenksmingi, kalenantys arba tarškantys garsai, sklindantys iš pakabos, gali reikšti atsilaisvinusius arba pažeistus važiuoklės komponentus.

Įprastai pakabos problemos lemia automobilio nestabilumą ant kelio dangos, todėl dažnu atveju galima pastebėti netolygų padangų dėvėjimąsi – atidžiai apžiūrėjus padangas galima įtarti, kad kažkas negerai su pakaba.

5. Akumuliatoriaus gedimas

Akumuliatoriaus gedimas – kita dažna naudotų automobilių problema, todėl perkant tokią transporto priemonę reikėtų pardavėjo pasiteirauti, kada buvo keistas akumuliatorius ir ar yra tai įrodančių įrašų.

Pastebėjus neįprastą automobilio veikimą – pvz., bandant užvesti variklį prigęsta priekiniai žibintai ir salono apšvietimas, verta patikrinti bateriją. Naujesniuose automobiliuose apie netinkamą akumuliatoriaus veikimą praneša skydelyje įsižiebęs baterijos indikatorius.

Štai keletas veiksnių, galinčių lemti naudoto automobilio akumuliatoriaus gedimą:

• Akumuliatoriaus amžius. Idealiomis sąlygomis akumuliatorius gali tarnauti 5–6 metus, tad perkant naudotą automobilį reikėtų pasidomėti, kada automobilio baterija keista paskutinįkart. 
• Priežiūra. Įprasti akumuliatoriai reikalauja priežiūros, kuri gali padėti užtikrinti ilgesnį tarnavimo laiką – tai gnybtų valymas ir tvarkingų jungčių užtikrinimas.
• Ekstremalios temperatūros. Vietovėse, kuriose vyrauja ekstremalios oro sąlygos (pvz., didžiulis karštis arba šaltis), baterijos gali tarnauti trumpiau, jei automobilis nėra tinkamai prižiūrimas.
• Retas naudojimas. Jei automobilis naudojamas retai, baterija gali išsikrauti, o plokštelės – oksiduotis, taip sumažėjant akumuliatoriaus talpai.
• Elektros gedimai. Jei automobilio elektros sistema veikia netinkamai, tai gali lemti netinkamą akumuliatoriaus krovimą, dėl ko baterija kartais visai nustoja veikti.

Bet kokiu atveju, susidūrus su netinkamu naudoto automobilio akumuliatoriaus veikimu reikėtų bateriją patikrinti ir, esant reikalui, pakeisti nauja, taip išvengiant netikėtų problemų.

6. Užsikimšęs katalizatorius

Svarbus šiuolaikinių automobilių mazgas – katalizatoriai, filtruojantys variklių išmetamus teršalus. Tai būtina išmetimo sistemos dalis, kurios gedimas gali smarkiai patuštinti piniginę.

Daugelis automobilių savaime kartas nuo karto atlieka DPF (kietųjų dalelių filtro) regeneraciją, kurios metu filtre susikaupusios kietosios dalelės yra užkaitinamos ir tiesiog sudega. Ši procedūra išvalo katalizatorių ir DPF, tačiau neretai šis veiksmas yra atliekamas netinkamai, dėl to katalizatorius arba kietųjų dalelių filtras užsikemša.

Jeigu automobilio katalizatorius yra pilnas arba neveikia tinkamai, išmetamosios dujos nepasišalina iš variklio ir gali įkaisti ar net įsižiebti. Tai turi neigiamos įtakos automobilio veikimui ir taršai, o bėgant laikui gali negrįžtamai pažeisti svarbiausius variklio komponentus.

Kaip patikrinti, ar katalizatorius nėra užsikimšęs?

Sunkumai bandant užvesti transporto priemonę įprastai yra vienas pirmųjų ženklų, nurodančių, kad katalizatorius gali būti užsikimšęs. Kita susijusi bėda – sumažėjusi variklio galia, kurią lemia degimo kameroje susikaupusios pavojingos dujos, apsunkinančios variklio darbą.

Nepriklausomai nuo požymių, apie užsikišusį katalizatorių gali pranešti automobilio diagnostinė sistema, apie bėdą pranešanti skydelyje įsižiebusiu „Check engine“ ar kuriuo kitu indikatoriumi. Jei kyla įtarimas, kad tai lėmė netinkamai veikiantis katalizatorius, galima pasinaudoti OBD2 automobilio diagnostiniu skeneriu, kuris nurodys problemos šaltinį.

7. Kosmetiniai defektai

Nors kosmetiniai trūkumai, priešingai nei mechaniniai defektai, neturi tiesioginės įtakos transporto priemonės funkcionalumui, kai kurie jų, jei nebus sutvarkyti, gali pridaryti žalos ateityje. Matomi defektai gali būti įvairūs, nuo smulkiausių iki gana rimtų, įskaitant įbrėžimus, įdaužas ir kitas nusidėvėjimo žymes.

Pavyzdžiui, dažų pažeidimai yra itin dažnas kėbulo defektas ir vienas pirmųjų dalykų, į kurį atkreipiamas dėmesys vos pažvelgus į automobilį. Nors gali atrodyti, kad tai – nedidelė problema, vis dėlto jos nederėtų ignoruoti dėl keleto priežasčių:

• Pažeisti dažai gali pakenkti estetiniam vaizdui ir žymiai sumažinti vertę bandant perparduoti automobilį.
• Kadangi dažai taip pat atlieka ir kėbulo apsauginio sluoksnio funkciją, jų pažeidimai gali lemti rūdžių atsiradimą ir ateityje pažeisti kėbulą bei turėti įtakos automobilio ilgaamžiškumui.
• Net ir nedideli dažų pažeidimai gali greitai išplisti, jei jie nėra tinkamai sutvarkomi – pvz., žalos gali padaryti drėgmė, temperatūros pokyčiai ir kt.

Salono nusidėvėjimas yra dar vienas estetinis aspektas, kartu galintis ir atskleisti šiek tiek informacijos apie automobilio istoriją. Pvz., jei transporto priemonės vairas, vairuotojo sėdynė, pedalai ir pavarų dėžė atrodo nusidėvėję, tačiau odometras rodo nedidelę ridą, tikėtina, kad ji suklastota.

Žibintų defektus kartais sunku pastebėti, nebent jų stiklai pradeda rasoti arba viduje kaupiasi vanduo. Jei priekiniai žibintai atrodo kaip nauji, tačiau viduje matyti susikaupusi drėgmė, galima įtarti, kad anksčiau jie buvo pakeisti arba netinkamai sutvarkyti.

3 dalykai, kuriuos reikėtų atlikti prieš perkant naudotą automobilį

Geriausias būdas perkant naudotą automobilį išvengti dažniausiai pasitaikančių problemų yra prieš užbaigiant sandorį apie transporto priemonę sužinoti kuo daugiau. Potencialių defektų pastebėjimas gali padėti priimti teisingą sprendimą, kuris netolimoje ateityje apsaugos nuo brangių apsilankymų autoservisuose.

Atlikti automobilio apžiūrą prieš jį įsigyjant

Numodami ranka į profesionalią patikrą naudotų automobilių pirkėjai daro didžiulę klaidą. Kiekvienas automobilis turi savo istoriją, todėl niekada negali žinoti, kas paklius į tavo rankas.

Siekiant išvengti nenumatytų išlaidų ateityje, prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę rekomenduojama atlikti detalią jos apžiūrą, kurios metu mechanikas patikrins, ar nėra rimtų arba nuslėptų gedimų. Taip pat svarbu atlikti ir patikrą automobilio diagnostikos įrenginiu.

Patikrinti jo istoriją

Automobilio istorijos patikra yra patikimas būdas sužinoti daugiau apie transporto priemonę, kurią ruošiesi pirkti. Kiekvienas automobilis turi savo unikalų VIN – transporto priemonės identifikacinį numerį.

Šį numerį įvedus į VIN dekoderį galima sužinoti krūvą svarbios informacijos – pvz., patirtos žalos, odometro rodmenų istoriją, originalią komplektaciją ir kt.

Reguliariai atlikti aptarnavimo darbus

Reguliarus automobilio aptarnavimas yra tarsi ritualas, būtinas kiekvienai transporto priemonei. Nuolatinė priežiūra padeda užtikrinti sklandų automobilio veikimą nepriklausomai nuo jo variklio, pavarų dėžės tipo ar amžiaus ir laiku aptikti galimas problemas.