Kaip apskaičiuoti automobilio išlaikymo kaštus?
Šiandien automobilis jau nėra laikomas prabangos preke – daugelyje šeimų esama bent vieno, o didžiulė pasiūla leidžia rinktis pagal skirtingus poreikius. Vis dėlto nederėtų pirkti automobilio, jei kišenėje švilpauja vėjai – už paskutinius pinigus nusipirkus automobilį, gali pritrūkti lėšų jo išlaikymui, kuris dažniausiai nėra pigus.
Išlaidų einamiesiems remontams prireiks perkant tiek naują, tiek naudotą transporto priemonę, tačiau būtent šioms rizika netikėtai sugesti yra gerokai didesnė.
Už tą pačią kainą gali įsigyti penkerių metų senumo kompaktišką miesto hečbeką su tarškančiu plastikiniu salonu arba antrą dešimtį skaičiuojantį galingą, aukštos klasės sedaną, prabanga dvelkiančiu odiniu salonu. Veikiausiai daugelis labiau žavisi pastaruoju variantu, tačiau paskaičiuokime, kiek kainuoja išlaikyti skirtingus automobilius.
Ieškai patikimo automobilio?
Puikiai prižiūrėtas ir apgadinimų nepatyręs automobilis – pats patikimiausias! Patikrink bet kurį VIN, kad įsitikintum, jog neperki metalo laužo krūvos:
Pagrindinės išlaidos
Šiuo atveju kišenes gerokai tuštinančius brangius remontus palikime atokiau ir susitelkime ties išlaidomis, kurių neįmanoma išvengti turint automobilį.
Degalai
Šiandienos kontekste galbūt derėtų šią sąvoką dėti į kabutes, mat elektriniai varikliai populiarumu sparčiai vejasi varomus dyzelinu ir benzinu. Vis dėlto būtent šios išlaidos sudaro didžiąją dalį automobilio išlaikymo kaštų, ir nuvažiuotas kilometras gali kainuoti nuo kelių iki keliasdešimties centų. Šiuo atžvilgiu pigiausia eksploatuoti elektromobilius, tačiau šiuolaikiniai vidaus degimo varikliai taip pat pasižymi išskirtiniu ekonomiškumu.
Nors dyzeliniai varikliai yra ekonomiškesni už benzininius, jie reikalauja daugiau priežiūros, yra sudėtingesnės sandaros, pvz., naudoja net kelis degalų siurblius dėl būtino didesnio slėgio.
Taigi, ieškant informacijos apie konkretų modelį reikėtų pasidomėti gamintojo nurodomomis degalų sąnaudomis ir nusiteikti, kad skaičiai tikrai nebus mažesni.
Padangos
Būtent padangos visada kontaktuoja su kelio danga, todėl jas būtina rinktis atsakingai. Gerų, kokybiškų padangų komplektas gali kainuoti 200-1 500 eurų, ir ši suma reikšmingai pasijaučia atėjus laikui keisti ratus.
Turbūt pigiausia naudoti universalias (visiems sezonams tinkamas) padangas, taip sutaupoma, nes nereikia permontuoti ratų kiekvieną sezoną. Nors ir tokiomis padangomis „apautus“ ratus reikėtų nuolat patikrinti, subalansuoti, daugelis nesuka galvos tol, kol jų nereikia keisti.
Kai kurie automobilių savininkai renkasi naudotas padangas, tačiau jos tarnauja neilgiau poros sezonų, o štai naujų turėtų drąsiai užtekti 3-4 metams.
Tiesa, šis laikotarpis priklauso nuo padangų kokybės – pigesniųjų gamintojai dažniausiai susitelkia tik į vieną savybę, ir kitas palieka nuošaly, pvz., pasirūpina geru sukibimu su kelio danga ir mažu triukšmingumu, tačiau dėl to kenčia tarnavimo laikas. Visas savybes suderina tik aukštos klasės padangų gamintojai, tačiau tai atsispindi ir kainoje.
Detalės
Kaip pavyzdį paimkime stabdžių kaladėles: nors iš pažiūros jos visos atrodo panašios, tačiau, pvz., „Hyundai“ automobiliių priekinės stabdžių kaladėlės kainuoja apie 30 Eur, o štai „Jaguar“ automobiliams kaina gali siekti ir 60 Eur. Visos dalys – nuo važiuoklės iki elektronikos komponentų – prabangesnių markių automobiliams kainuoja brangiau.
Taip pat derėtų nepamiršti ir darbo kaštų – valanda darbo servise gali kainuoti nuo 30 iki 300 eurų. Dar daugiau – šiuolaikinius automobilius aptarnauti (pvz., pakeisti tepalus ir filtrus) dažnu atveju galima tik servise, nes dėl daugybės skirtingų daviklių tai padaryti pačiam vairuotojui, neturinčiam reikalingos įrangos, gali būti neįmanoma. Kai kuriems modeliams diagnostikos įrankis reikalingas net norint pakeisti valytuvus.
Registracija, draudimas ir techninė apžiūra
Automobilio registracija, draudimas ir techninė apžiūra (TA) yra būtina daugybėje šalių, tačiau kai kuriose jų gali būti ir papildomų mokesčių.
Galutinė registracijos kaina gali priklausyti nuo automobilio modelio, variklio galingumo ir pagaminimo metų, Lietuvoje šią sumą reikšmingai lemia išmetamas CO2 kiekis.
Vairuotojo draudimas gali apsaugoti nuo didžiulių išlaidų pakliuvus netgi į nedidelį eismo įvykį. Lietuvoje vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, o jo kaina skiriasi priklausomai nuo daugelio faktorių: vairuotojo gyvenamosios vietos, turimo stažo, automobilio modelio, galingumo ir t. t. Prabangių ir galingų automobilių draudimas neretai yra brangesnis dėl to, kad jų remontas brangesnis ir tikimybė pakliūti į eismo įvykį „vadeliojant“ kelis šimtus arklio galių turintį variklį yra gerokai didesnė.
TA metu yra tikrinami svarbiausi automobilio mazgai (stabdžiai, važiuoklė ir pan.), variklio dūmingumas ir saugumo sistemos. Lietuvoje privalomoji techninė apžiūra automobiliams atliekama kas dvejus metus, specialiajam transportui – kasmet.
Prieš įsigyjant automobilį pravartu pasidomėti visais mokesčiais, kuriuos būtina sumokėti norint eksploatuoti mašiną.
Nenumatytos remonto išlaidos
Bet kuris automobilis gali sukelti nenumatytų finansinių keblumų, ypač jei nebuvo nuolat atliekami būtini aptarnavimai. Kaip bebūtų gaila, tokios situacijos yra itin dažnos, ir neretai atsieina ypač brangiai.
Trūkęs pagrindinis diržas / grandinė
Didžioji dalis vidaus degimo variklių naudoja paskirstymo diržą arba grandinę, jungiančią alkūninį ir paskirstymo velenus. Pakanka per vieną ar du dantukus prasisukti krumpliaračiui, ir variklio gedimas praktiškai neišvengiamas. Specialistai rekomenduoja paskirstymo diržą keisti kas 70–120 tūkst. km, grandinę – 100–140 tūkst. km, nebent gamintojas rekomenduoja kitaip.
Kartu su diržu / grandine svarbu pakeisti ir kitas sistemos dalis (įtempėją, paskirstymo grandinės kreiptuvą ir t. t.). Atlikti šiuos darbus rekomenduojama iškart įsigijus naudotą automobilį, nebent pardavėjas gali įrodyti, kad darbai buvo atlikti neseniai.
Transmisija
Automatinė pavarų dėžė dažnu atveju yra sudėtingiausias šiuolaikinio automobilio mazgas – jos remontas kainuoja nemažus pinigus, be to, ne kiekvienas meistras geba jas tvarkyti.
Prastos kokybės tepalai – vienas didžiausių automatinių pavarų dėžių priešų. Dažniausiai automobilių gamintojai rekomenduoja pavarų dėžės tepalus keisti kas 70–120 tūkst. km, tačiau daugelis specialistų pasisako už beveik dvigubai dažnesnį keitimą.
Kai kurios transmisijos dalys, pvz., sankabos išminamasis guolis arba diskatorius, dėvisi greičiau už kitas dalis, todėl reikėtų nusiteikti jų keitimui nepriklausomai nuo to, kaip dažnai keičiami tepalai.
Hibridų / elektromobilių baterijos
Hibridiniai ir elektriniai automobiliai šiuo metu yra „ant bangos“, ir jų populiarumas būtų dar didesnis, jei ne baterijų kainos... elektromobiliai turi ne tik ribotą nuvažiuojamą atstumą, bet ir toli gražu ne amžiną baterijų tarnavimo laiką.
Būtent baterijos yra ypač brangios, jos ir sudaro didžiąją dalį elektromobilių kainos. Jos įprastai tarnauja 8–10 metų arba 120 tūkst. km. Hibrido baterijų keitimas kainuoja apie 5 000 Eur, o elektromobilio – kone dvigubai daugiau.
Aukšto slėgio degalų siurblys
Modernūs varikliai dėl sparčiai tobulėjančių technologijų, pvz., išdirbtų turbinų ir degalų padavimo sistemų, tampa vis efektyvesni. Nors pačių degalų sistemų modeliai beveik nesiskiria nuo montuotų prieš du dešimtmečius, esminiai skirtumai – siurblyje ir purkštukuose.
Minėtų dalių remontas ir keitimas yra itin brangus, ypač dyzeliniuose varikliuose. Taip yra dėl to, kad, pvz., tiesioginio įpurškimo (vadinamuosiuose „common rail“) varikliuose degalų slėgis gali siekti ir 2 000 bar, kai įprasti benzininiai varikliai naudoja 130–140 bar.
Blogiausia tai, kad susidėvėję degalų siurbliai pamažu pradeda teršti sistemą metalo drožlėmis, dėl ko gali tekti keisti ne tik patį siurblį, bet ir degalų tiekimo magistralė, daviklius ir netgi purkštukus – čia kalba sukasi jau ne tik apie šimtus, bet ir apie tūkstančius eurų remontui.
Užslėpti trūkumai
Daugelis naudotų automobilių pardavėjų bando nuslėpti įvairius trūkumus ir gedimus. Nusipirkęs tokį automobilį, gali neabejoti, kad anksčiau ar vėliau šias problemas teks taisyti iš savo kišenės – nors kai kurie gedimai gali būti nesudėtingi ir lengvai pataisomi, kitų gali nepavykti išspręsti be mechaniko pagalbos. Vis dėlto kai kurias potencialias bėdas gali patikrinti ir pats.
Automobilio rida
Odometro rodmenų klastojimas daugybėje šalių yra draudžiamas, tačiau automobilių perpardavinėtojai randa būdų apgauti pirkėjus netikrais skaičiais. Lietuvoje ridos klastojimo atvejų kasmet mažėja, tačiau iš užsienio šalių įvežti automobiliai šią statistiką kreipia blogyn.
Kaip paprastai patikrinti ridą? Pirmiausia reikėtų turėti omeny, kad įprastai per metus vidutinis vairuotojas nuvažiuoja 15 000–20 000 km. Žinoma, pasitaiko išimčių, tačiau neretai neįprastai maži skaičiai skydelyje gali būti suklastoti.
Kodėl tai svarbu skaičiuojant galimus aptarnavimo kaštus? Visa tai remiasi į jau anksčiau aptartus nuolatinius remonto darbus, kuriuos rekomenduojama atlikti kas tam tikrą laiką. Suklastota rida gali apgauti pirkėją, kad būtini aptarnavimai buvo atlikti palyginti neseniai, todėl dar ilgai nereikės sukti galvos.
Pvz., skydelyje matydamas standartine vadinamą 220 tūkst. km ridą, gali tikėtis, kad dar bent 80 tūkst. km galėsi važiuoti be didesnių remontų, tačiau pasitaiko atvejų, kai tikroji rida yra kone dvigubai didesnė, tad įvairūs automobilio mazgai, pradedant važiuokle ir baigiant varikliu, reikalauja dažnesnių ir brangesnių remonto darbų.
Laimei, šiandien naudojant automobilio VIN dekoderį galima sužinoti daugybę įvairios informacijos, įskaitant ir ridos istoriją.
Korozija
Automobilio kėbulą ardančios rūdys yra viena bjauriausių ir sudėtingiausiai tvarkomų problemų. Net jeigu išoriškai rūdžių nematyti, tai nereiškia, kad jų nėra sunkiau prieinamose vietose.
Labiausiai linkusios rūdyti vietos – automobilio dugnas, ratų arkos, priekinio lango ir, jei yra, stoglangio rėmai, bagažinės dangtis ir kapotas (įdaužos, atsiradusios nuo akmenukų).
Automobilių pardavėjai yra linkę laikinai paslėpti rūdis, tad perkant automobilį svarbu atidžiai apžiūrėti ir kėbulą, nes laiku nesutvarkyti rūdžių šaltiniai po poros metų gali sukelti didelių nuostolių.
Rūdžių pažeistai vietai sutvarkyti reikėtų atsidėti mažiausiai 100 Eur, o jei planuojama užsiimti viso kėbulo remontu, – ir keturženklę sumą.
Nuslėpta istorija
Įvairių problemų su dokumentacija ir slepiama mašinos praeitimi pasitaiko taip dažnai, kad automobilio istorijos patikra turėtų tapti savaime suprantamu dalyku norint įsigyti naudotą automobilį. Pvz., nežinant galima nusipirkti buvusį taksi, nuomos punktuose naudotą ar kitos spec. paskirties automobilį.
Tokios transporto priemonės pasižymi didesniu detalių nusidėvėjimu, didele rida ir mažesne priežiūra praeityje, todėl būsimam savininkui gali kilti nenumatytų problemų.
Patikrink savo VIN
Patikrink transporto priemonės istoriją ir išvenk brangių problemų. Gauk ataskaitą iš karto!
Automobilio istorijos patikra taip pat gali pateikti informaciją (jeigu ji yra užfiksuota) apie užfiksuotus eismo įvykius ir patirtą žalą. Žinant apie praeityje patirtus pažeidimus, verta patikrinti (patartina, su specialisto pagalba), ar automobilis suremontuotas kokybiškai.
Nusidėvėjimas
O kas kiek laiko tu keiti automobilį? Vieni žmonės visą savo gyvenimą vairuoja tą pačią tą pačią transporto priemonę, kiti važiuoja, kol automobilis rieda be didesnių problemų, o štai treti mėgsta atsinaujinti kas kelerius metus. Būtent pastaruoju atveju, perkant tokio žmogaus turėtą automobilį, verta atkreipti dėmesį į nusidėvėjimą.
Automobilio nuvertėjimas ir nusidėvėjimas susideda iš dviejų dalių: natūralaus detalių dėvėjimosi ir prastos priežiūros. Prabangesni automobiliai dažnu atveju neilgai trukus tampa tikrais išlaidų magnetais: gausesnė komplektacija lemia didesnę įvairių komponentų gedimų riziką.
Trumpai tariant, kuo brangiau kainuoja automobilio išlaikymas, tuo greičiau jis nuvertėja.
Trumpai tariant...
Nors aukščiau pateikta nemažai informacijos, ji gali būti naudinga preliminariai skaičiuojant pagrindines automobilio eksploatacijos išlaidas.
Greiti paskaičiavimai
Nesunku pačiam greitai daugmaž paskaičiuoti išlaidas, kurių neišvengsi turėdamas ir eksploatuodamas automobilį:
- Išlaidos degalams – net ir iš pažiūros nedidelis sąnaudų skirtumas ilguoju laikotarpiu tampa reikšmingu. Numatomas sąnaudas derėtų padauginti iš per mėnesį ar metus nuvažiuojamo atstumo.
- Padangos – pačios brangiausios yra nestandartinių matmenų ir paskirties, pvz., skirtos bekelei ar sportui.
- Privalomasis draudimas – preliminarią draudimo įmoką gali greitai ir nesunkiai sužinoti pasinaudojęs internetinėmis skaičiuoklėmis. Kainą lemia stažas, variklio galingumas, automobilio klasė ir netgi kėbulo tipas.
- Registracijos mokestis – tarkime, kad dominantis automobilis turi galiojančią TA. Lieka registracijos mokestis, kurio, apskaičiuojamo pagal variklio išmetamą CO2 kiekį, taip pat svarbu nepamiršti perkant automobilį.
Ir, savaime suprantama, bet kada reikia nusiteikti tokioms išlaidoms kaip perdegusių lempučių keitimas ar salono valymas. Tiesa, tokios detalės gali pasufleruoti, kad automobilis galbūt nebuvo itin kruopščiai prižiūrimas...
Detalesni skaičiai
Šalia išlaidų degalams, padangoms, registracijai ir kitiems smulkiems darbams svarbu paskaičiuoti, kiek galėtų atsieiti ir greitai besidėvinčių dalių – stabdžių kaladėlių, stabdžių diskų, filtrų, vandens siurblio, radiatoriaus ir amortizatorių – remontas ar keitimas, palyginti kainas su kitų modelių dalimis.
Jeigu domiesi konkrečiu modeliu, paieškok platesnių apžvalgų, vairuotojų atsiliepimų – taip sužinosi apie dažniausiai gendančias dalis, kėbulo atsparumą korozijai ir kitas tam modeliui būdingas ypatybes.
Dar vienas svarbus žingsnis – patikrink automobilio istoriją pagal VIN kodą, taip apsidrausi nuo buvusio taksi ar kito spec. paskirties automobilio įsigijimo.
Pagrindinės automobilio eksploatacijos išlaidos, tikėtina, bus gerokai mažesnės, jei tinkamai pasidomėsi ir patikrinsi dominantį automobilį.